2018-10-12

Su kokiomis problemomis tenka susidurti nuomojant būstą?

Naujiems mokslo metams atėjus į didmiesčius atplaukė ir naujų studentų banga. Žinoma, dalis šių studentų nusprendžia gyventi mokymo įstaigų bendrabučiuose ir patirti tikrą studentišką gyvenimą, tačiau dalis jų renkasi jiems patogesnį gyvenimo būdą ir išsinuomoja butą. Vis dėlto, draudimo bendrovės pastebi, jog net ir pasirašius nuomos sutartį - atsakomybė už galimą žalą nuomojamame būste esančiam, ar kaimynų, turtui vis dar tebėra pilkoji zona.

„Mokymo įstaigos į bendrabučio nuomos sutartis įtraukia tokius konkrečius punktus, kaip draudimą rūkyti, suteikti nakvynę svetimiems asmenis, naudotis nesaugiais elektriniais įrenginiais ir pan. Tai tarsi trumpa atmintinė jaunam žmogui, koks elgesys nebus toleruojamas. Be to, bendrabučiuose tvarką dažnai prižiūri budintys asmenys ar teritoriją periodiškai patikrinanti apsaugos tarnyba. Tuo tarpu nuomojantis būstą įprastai sudaroma standartinė sutartis, kurioje nurodomi bendresni turto ir kaimynų ramybės tausojimo principai, o ir kontrolė čia retesnė. Vis dėlto gyvenime gali nutikti visko, todėl apie nemalonias situacijas reikėtų pagalvoti iš anksto“, – pastebi BTA turto draudimo specialistė Dovilė Juršienė.

Draudimo bendrovių praktika rodo, jog nekilnojamą turtą dažniausiai draudžia būsto savininkas, o nuomininkai daugiausiai draudžia atsivežtą buitinę techniką ar kitus vertingesnius asmeninius daiktus. Vis dėlto, net jei savininkas ir yra atsakingas už laikančiąsias konstrukcijas, sienas, lubas ar stogą, inžinerines sistemas, draudimo bendrovės pataria būsto nuomos sutartyje detaliai išvardinti kas yra išnuomojama bei pasirūpinti platesniu namų turto draudimu.

„Būsto nuomos sutartyje pravartu detaliai išvardyti, kokie įrenginiai, baldai ar daiktai paliekami naudotis nuomininkui, nurodyti jų būklę. Jau klasika tapo istorijos, kuomet iš nuomojamo būsto daiktai yra pavagiami, pradanginami ar tiesiog suniokojami. Kartais nepasibodima su savimi išsinešti net indų, stalo įrankių“, – sako D. Juršienė.

Kita baimė būsto savininkams kyla dėl potencialios žalos kaimynų turtui. BTA draudimo bendrovės atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog būsto savininkai labai jautriai reaguoja į faktą, jog gali būti padaryta žala kaimynams. „Net 59 proc. žmonių turto draudimo pasiūlymą renkasi pagal civilinės atsakomybės draudimo sąlygas – tai rodo, kad psichologinis faktorius ir baimė susigadinti tarpusavio santykius yra stiprūs. Nenorima veltis į nesibaigiančius ginčus, pykčius, priekaištus. Iš kitos pusės, tyrimai atskleidžia, kad šalies gyventojai neturi pakankamos finansinės pagalvės, kad galėtų apsisaugoti nuo netikėtų išlaidų ar nuostolių – avarijos ar gedimo atveju patys gal ir susispaustų, tačiau kaimynai kaži ar bus linkę laukti geresnių laikų“, – atkreipia dėmesį D. Juršienė.

BTA draudimo bendrovės atstovė taip pat pastebi, jog įvykių sąrašas, kurie gali padaryti žalos ir kaimynų turtui nėra ilgas, tačiau tokie įvykiai atsiranda netikėtai arba dėl didelio neatsargumo: „Bene dažniausiai pasitaiko ir daug žalos padaro vandentiekio avarijos, nes vanduo sklinda žaibo greičiu, sugadina grindis, sienas, baldus ir kitus daiktus, gali užlieti kaimynų butus. Nutinka ir tokių situacijų, kai nuomininkai tiesiog užmiršta užsukti kraną. Kita jautri vieta – neatsargus rūkymas kambaryje, virtuvėje ar balkone, kai atsiradusią laisvę nuo tėvų užmirštama išnaudoti protingai. Tokiu atveju gali padėti tik civilinės atsakomybės draudimas“.

Dėl šios priežasties, rekomenduojame pasirūpinti būsto draudimu dar prieš planuojant išnuomoti būstą ir pasirūpinti galimų finansinių nuostolių draudimu.

Žinodami, jog būstas yra apdraustas galėsite jaustis ramiai ir saugiai prieš perleisdami gyvenamąją vietą naujiems gyventojams.

BTA informacija