2019-09-16 Skambutis! Kam skambinsite pirmiausia po eismo įvykio?
Tai įvyko. Po kiekvieno eismo įvykio, eismo dalyviai patiria stresą, blaškosi, o paskui puola skambinti telefonu. Kam pirmiausia po nelaimingo atsitikimo skambinate jūs?
Draudimo bendrovė „If“ atliko šalies gyventojų tyrimą, kuris parodė, kad daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustųjų pirmiausia skuba skambinti draudimo bendrovei, o 26 proc. – policijai. Tačiau, priklausomai nuo lyties, moterų ir vyrų įpročiai kiek skiriasi.
Partneris padeda nusiraminti
Net 26 proc. moterų po eismo įvykio pirmiausia linkusios skambinti partneriui, atskleidžia tyrimas. Ir tik 7 proc. vyrų skambina partnerei – vyriškosios giminės atstovai labiau pasitiki draudimo bendrove.
Ne vienas tyrimas yra įrodęs, kad moterys yra emocionalesnės, todėl manoma, kad skambutis partneriui padeda ir nusiraminti, ir aptarti su artimu žmogumi, kaip tinkamai pristatyti situaciją draudimo bendrovei. Skambutis artimui žmogui leidžia susikoncentruoti ir surinkti visą reikiamą informaciją.
„If“ daugiametė statistika rodo, kad į kelių eismo įvykius kasmet patenka 62 proc. vyrų ir 38 proc. moterų.
Taip pat tyrimo duomenimis, be draudimo bendrovės, policijos ar partnerio(-ės), lietuvaičiai iškart po eismo įvykio skambina tėvams (6 proc.), draugams (5 proc.), o kai kurie ir darbdaviui (1 proc.).
Skambinti ar neskambinti policijai?
Vis dėlto, „If“ ekspertai pataria pirminį adresatą skambučiui rinktis pagal eismo įvykio sudėtingumą. Labai svarbu surinkti 112 – skubios pagalbos tarnybų bendrąjį numerį, jei per eismo įvykį buvo sužeista žmonių. Nes kiekviena akimirka gali tapti lemtinga. Jei kalbama apie nedidelę avariją, kurioje žmonės nenukentėjo ir yra aiškus kaltininkas, tuomet policijos kviesti nereikia. Apie įvykį rekomenduojama informuoti draudimo bendrovę ir tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
„Žinoma, pasitaiko atvejų, kai eismo įvykio dalyviai nesusitaria dėl to, kuris yra kaltas. Tokiu atveju reikia kviesti policiją ir jai atvykus aiškintis situaciją įvykio vietoje. Čia dažnai pasitaiko klaidų, nes vairuotojai patraukia automobilius į šalikelę, ir tuomet nustatyti tikrą eismo įvykio eigą pareigūnams būna sudėtinga. Jei negalite palikti automobilių įvykio vietoje, būtinai juos pirmiausia nufotografuokite – tai vėliau padės susidaryti aiškesnį vaizdą“, – pataria D. Trimonis, draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovas.
Eismo įvykių priežastys – pašaliniai veiksniai
Jei manote, kad šalutinė veikla prie vairo jums netrukdo, klystate. Net 72 proc. vairuotojų patvirtino, kad prie vairo valgo, geria kavą, naudojasi mobiliuoju telefonu ar garsiai klausosi muzikos. O tai sukelia vairuotojo išsiblaškymą ir būtent šie pašaliniai veiksniai neretai tampa eismo įvykių priežastimis.
Kaip teigia D. Trimonis, aiškinant avarijos priežastis vairuotojai nori nusikratyti asmeninės atsakomybės ir labai retai prisipažįsta, kad avarijos priežastimi tapo Kelių eismo taisykles (KET) pažeidžiantys veiksniai. Todėl ieškoma įvairių išorinių priežasčių pateisinti avarijas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko bendrovė „Inspired Communications“, apklausoje dalyvavo 1000 respondentų.
If informacija