2023-10-10 Saugumo lygis Lietuvoje: kodėl žmonės nesaugo savo namų?
Baltijos šalių gyventojai savo namų saugumu nerimauja mažiau nei pernai, ypač išvykdami atostogauti. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje mažėja žmonių, kurie tikrina, ar visi elektros prietaisai išjungti ir paprašo kaimynų pasaugoti namus. Deja, vis daugiau žmonių išeidami iš namų nesiima jokių papildomų saugumo priemonių – tiesiog užrakina duris ir išvyksta ilgesniam laikui.
Tyrimas: kaip žmonės saugo savo namus?
„Gjensidige“ draudimo bendrovės užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė visuomenės įpročius išvykstant. Žmonių buvo klausiama, kokių saugumo priemonių žmonės imasi išvykstant savaitgaliais ar važiuojant atostogų. Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma (apie du trečdaliai) Baltijos šalių gyventojų išjungia visus elektros prietaisus ir prietaisus prie elektros lizdų, kai būna ilgesniam laikui išvykę. Beveik trečdaliui latvių ir estų bei 44% Lietuvos gyventojų atjungia vandens tiekimą.
„Kasmet Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje tiriame ir analizuojame žmonių įpročius rūpinantis namų saugumu. Naujausi duomenys rodo, kad visos trijose valstybėse, deja, jie keičiasi ne į gerąją pusę. Daugėja žmonių, kurie išvykdami nesiima jokių saugumo priemonių – tiesiog užrakina namus ir išvyksta. Tačiau Lietuvos žmonės namų saugumu išvykdami visgi rūpinasi labiau nei latviai bei estai“, – teigia Viktorija Katilienė, „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Ar galima palikti įjungtus elektros prietaisus namuose?
Kiekvienas turėtų žinoti, kad išvykstant ilgesniam laikui nėra saugu palikti elektros prietaisų, kurie yra įjungti. Pavyzdžiui, telefonų krovikliai ar palikti besikraunantys išmanieji įrenginiai, yra sukėlę ne vieną gaisrą. Be to, kai telefonas pasikrauna, jo nereikėtų laikyti įjungto į elektros lizdą neribotą laiką. Nors jis tuo metu nesikrauna, bet pasitaiko atvejų, kai ilgiau stovintys telefonai įkaista ir ima lydytis“, – užsimena pašnekovė.
Gaisro išvengti padeda saikas. Negalima jungti daug prietaisų į vieną lizdą. „Ant elektros prietaisų paprastai yra nurodytas jų galingumas vatais. Į vieną buitinį kištukinį lizdą nerekomenduojama jungti daugiau kaip 1200 vatų galios buitinių elektros įrenginių“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
Kaip dažnai užliejami namai?
Pasak V. Katilienės, nors vanduo yra dažniausia buitinė nelaimė, gyventojai iš anksto negalvoja apie pasekmes. Kaip parodė praktika, dažnai užlieja seni ir nutrūkę vamzdžiai, savų ar kaimynų neatsargumas. „Trūkę kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžiai, be priežiūros paliktų skalbimo mašinų gedimai bei vandens šildymo katilų avarijos daug nuostolių namuose pridaro ne tik jų gyventojams, bet ir užlietiems kaimynams“, – sako Viktorija Katilienė.
Pasitikėjimas kaimynais Baltijos šalyse: ką rodo tyrimas?
Ji pastebėjo, kad labiausiai iš trijų Baltijos šalių Lietuvoje sumažėjo namuose įjungtą signalizaciją laikančių žmonių. Tačiau lietuviai vis dar labiau pasitiki kaimynais nei latviai ir estai. Tyrimo duomenimis, jokių saugumo priemonių išvykstant iš namų nesiima net ketvirtadalis Latvijos, 22 proc. Estijos ir 17 proc. Lietuvos gyventojų.
Kokių bėdų galima tikėtis paliekant neprižiūrimus namus?
Pagalbos namuose paslaugas teikiančios įmonės „REDGO Lithuania“ vadovas Ignas Krasauskas sakė po savaitgalio sulaukęs daugiau techninės pagalbos skambučių.
„Žmonės dažnai kreipiasi dėl pamestų ar sulaužytų gyvenamojo būsto raktų. Tokiais atvejais tenka grįžusiems į namus gyventojams padėti į juos patekti. Antra pagal dažnumą problema – kanalizacijos bei vandentiekio gedimai. Po atostogų grįžę žmonės randa užpiltus kambarius, sugadintus juose esančius daiktus. Tuomet išvaloma užsikimšusi kanalizacijos sistema arba pašalinamas kitoks jos gedimas. Taip pat sutvarkoma įvykio vieta: iš patalpų išsiurbiamas vanduo, jos išdžiovinamos, išvalomi kilimai“, – teigia I. Krasauskas.
„Po vasaros audrų bei stiprių liūčių, žmonės kviečia pagalbą dėl užvirtusių medžių, kurie pažeidžia namo stogą ar kitas būsto dalis. Dėl lietaus dažnai užsikemša vandens kanalizacijų siurbliai, skęsta namų rūsiai, užpilami kaimynai“, – toliau kalba pašnekovas.
Kas svarbu, jei išvykstate iš namų ilgesniam laikotarpiui?
I. Krasauskas rekomenduoja namuose uždaryti visus langus ir užrakinti duris. Jis taip pat priminė nepamiršti vandens ir elektros sistemos rizikų, todėl rekomenduoja užsukti vandenį, pasitikrinti dujas ir išjungti visus prietaisus bei įrangą.
„NielsenIQ“ apklausa buvo atlikta apklausiant po 1 600 kiekvienoje Baltijos šalyje gyvenančių žmonių.
Parengta pagal ADB "Gjensidige" informaciją