2017-07-04 Saugokitės traumų važiuodami dviračiu
Tikriausiai ne vienas iš mūsų vasara renkamės dviratę transporto priemonę laisvalaikio leidimui ar keliavimui. Kartu, dviratis yra populiariausias ir vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dažniau galime pamatyti tiek savo malonumui važinėjančius, tiek ir į darbą ar iš jo ant dviračių skubančius gyventojus, o savaitgaliais neretai sutinkame ir kartu poilsiaujančią šeimą.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, dviračių kultūra šalyje auga ir šiomis transporto priemonėmis išsiruošę pasivažinėti lietuviai dažniausiai pasirūpina visomis galimomis apsaugomis (šalmu, liemene ir kt.), įsitikina ar tvarkinga dviračio techninė būklė - geri stabdžiai, yra garsinis signalas, yra visi būtini atšvaitai ir žibintai.
„Važiavimas dviračiu visuomet yra susijęs su tam tikromis rizikomis, tačiau imdamiesi būtinų atsargumo priemonių dviratininkai gali jas gerokai sumažinti ir apsaugoti save. Saugus važiavimas dviračiu visuomet prasideda nuo kelių eismo taisyklių laikymosi, tačiau vien tuo neapsiriboja. Galima pasistengti sumažinti ne tik pačių nelaimių tikimybę ir sušvelninti galimas jų pasekmes. Pavyzdžiui, tokios apsaugos priemonės kaip šalmas nebūtinai padės išvengti kritimų ar susidūrimų, tačiau, tikėtina, padės išvengti rimtų sužalojimų, o kartais galbūt net ir išgelbės gyvybę“, – pastebi Tomas Nenartavičius.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per šiuos metus keliuose buvo sužeisti 92 dviračiais važiuojantys piliečiai, o 4 eismo įvykiai baigėsi dviračių transporto priemonių vairuotojų mirtimis. Praėjusiais metais Lietuvos policija tokių eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti dviratininkai, užfiksavo net 230, o įvykių, kurių metu dviračių vairuotojai žuvo, užfiksuota net 17.
Neskaitant to, jog tai yra registruoti eismo įvykiai, nėra užregistruotas skaičius, ne eismo įvykio metu nukentėjusių dviratininkų. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Artūras Zubrickas paantrina, jog prasidėjus dviračių sezonui įvairias traumas patiriančių dviratininkų sulaukiama kasmet. „Dviratininkai nelaimingai pasibaigusių kritimų ar susidūrimų metu patiria įvairių sužalojimų, tačiau dažniausi iš jų yra stiprūs nubrozdinimai ir trumpųjų kaulų lūžiai. Tipiniai yra ir raktikaulių lūžiai bei žastikaulių išnirimai, įvairių kūno vietų patempimai. Taip pat pasitaiko ir galvos traumų. Pastarosios daugeliu atvejų yra važiavimo be šalmo pasekmė“, – pastebi A. Zubrickas.
Remiantis gydytojo pastebėjimais, traumos rimtumas priklauso nuo smūgio ir susidūrimo jėgos. Kaip ir akivaizdu, jog kuo didesniu greičiu važiuosime, tuo sudėtingesnės ir skaudesnės traumos bus patiriamos. O dviračiu dažniausiai važiuojama 20-30 km/h, neretai ir didesniu greičiu, todėl susidūrimo jėga yra didelė, o ant žemės kritę dviračių vairuotojai tokiu atveju sugeria ne tik smūgio jėgą, bet ir ridenasi ar čiuožia asfaltu. Taip patiriami ir daugybiniai kūno sužalojimai (nubrozdinimai, sumušimai ir pan.).
Vis dėlto, T. Nenartavičius teigia, jog dviratininkai vis dažniau rūpinasi savo ir paties dviračio saugumu, tai rodo ir populiarėjantis dviratininko draudimas. O remiantis Ergo draudimo bendrovės duomenimis, nuo metų pradžios šio pobūdžio draudimą jau pasirinko 590 dviratininkų. O tai reiškia, kad jie gali jaustis ramūs dėl dviračiu patirtų nelaimingų atsitikimų, kitiems asmenims padarytos žalos ar dviračio vagystės.
ERGO Insurance informacija