Ruošiatės atostogoms su vaikais? Ko neverta pamiršti?
Lietuvos gyventojai ilgisi kaitrios saulės ir šiltų orų, o vasaros metu poilsiautojai su vaikais aktyviai keliauja į šiltus kraštus. Nors iš lietuviškos vasaros į karštą vietą malonu persikelti per kelias valandas, ne kiekvieno vaiko organizmas atlaiko drastiškus temperatūros ir klimato pokyčius. Specialistai pataria, kaip pasiruošti kelionei su vaikais, kad bloga patirtis nesugadintų atostogų užsienyje. „Jei su visa šeima ketinate atostogauti svetur, prieš įsigydami kelionę ar planuodami maršrutą savarankiškai, turėtumėte pasirūpinti keliais itin svarbiais paruošiamaisiais darbais. Prieš renkantis atostogų vietą, reikėtų susipažinti su reikalavimais dėl svečioje šalyje būtinų dokumentų ir įsitikinti, ar visi jie yra tvarkingi bei galiojantys. Taip pat svarbu pasirūpinti reikalingais skiepais, jei vykstama išvykstama į egzotiškas šalis“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Keliaujate su vaikais? Ko galite tikėtis oro uoste?
Planuojant kelionę svarbu žinoti, kokie papildomi patogumai ar supaprastintos procedūros oro uoste yra keliautojams su vaikais, sakė draudimo bendrovės atstovai. Pavyzdžiui, padėti lipti laiptais įsėsti į lėktuvą arba patekti į apsaugą be eilės. Be to, anot V. Katilienės, oro uoste galima naudotis nemokamais vežimėliais ir vaikų priežiūros kambariais. „Iš anksto galima sumokėti mokesčius už kelius, įsigyti bilietus į lankytinus objektus arba užsisakyti nakvynės vietas, jei keliaujant automobiliu jas suplanavote keisti“, – tvirtina atstovė. Draudimo bendrovės taip pat rekomenduoja pasinaudoti išankstine paslauga, nes kelionės metu gali tekti gaišti laiką stovint eilėse.
Keliaudami automobiliu vaikai turi naudoti automobilinę kėdutę, atitinkančią jų ūgį ir svorį. Kas 2–3 valandas reikia sustoti prie poilsio zonos ir leisti vaikams judėti. Reguliarios pertraukėlės kelionių metu prisidės prie vaikų sveikatos, pabrėžia V. Katilienė.
Kokie sunkumai gali nutikti vaikams kelionės metu?
Deja, jaunieji keliautojai būdami užsienyje neišvengiamai suserga. „Gjensidige“ duomenys rodo, kad daugiau nei penktadalis kompensuojamų gydymo išlaidų atsiranda dėl užsienyje patirtų nelaimingų atsitikimų ir vaikų ligų. „Šiemet vaikai kelionėse dažniausiai serga ausų uždegimu, taip pat dažni tonzilitai, bronchitai ir kvėpavimo takų infekcijos. Šios ligos sudaro trečdalį visų vaikų draudžiamųjų įvykių užsienyje. Virškinimo problemos ir virusai šiemet yra kiek retesni nei peršalimo ligos, tačiau skirtumas – nedidelis. Dažnai vaikus užsienyje užklumpa dermatitai, dilgėlinės ar ūmios alerginės reakcijos“, – teigia draudimo bendrovės atstovė.
Anot jos, nelaimingi atsitikimai užsienyje būna tokie pat dažni kaip sergantys vaikai. Mažojo keliautojo atostogas dažnai gadina baseino traumos, jūros ežiai, vabzdžių įkandimai, kaulų lūžiai. Be to, šiltuose kraštuose pabuvoję vaikai dažnai kenčia nuo saulės smūgio ar perkaitimo saulėje. V. Katilienė teigia, kad vaikų sveikatos problemų dažnai pasitaiko Turkijoje, Egipte ir kitose lietuvių šeimų pamėgtose atostogų vietose. Keliaudami sunkiai suserga kūdikiai, o jaunesni nei penkerių metų vaikai serga dažniausiai.
Tėvai turi pasirūpinti, kad vaikas galėtų tinkamai maitintis
Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad kelionės į užsienį vaikams, ypač mažiesiems, dažnai gali sukelti stresą. Dėl to, anot J. Dabkaus, rizika jų sveikatai dar labiau padidėja, tačiau tai nėra priežastis atsisakyti keliauti į užsienį. Svarbiausia, anot gydytojų, būti visapusiškai pasiruošusiam. „Nors saulė yra įvairių ligų profilaktikai būtino vitamino D šaltinis, buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose gali būti žalingas. Jis kelia saulės smūgio ir nudegimo riziką. Jei planuojate, kad vaikas bus saulėje, naudokite kremus su 50+SPF apsauga, nepamirškite natūralaus pluošto galvos apdangalų ir girdykite pakankamai nešaltų skysčių. Nuo 11 iki 16 val. saulė yra aktyviausia, todėl šiomis valandomis reikėtų būti itin atsargiems – vaikai neturėtų ilgai leisti laiko saulėje, reikėtų kuo dažniau rinktis buvimą pavėsyje“, – pataria šeimos gydytojas.
Gydytojai pastebėjo, kad vaikai geria per mažai vandens, o jei geria tai dažniausiai cukrumi saldintus gazuotus gėrimus, koncentruotas vaisių sultis, o ne vandenį. Gazuoti gėrimai skatina šlapimo išsiskyrimą – vadinasi, jie privers dažniau šlapintis ir nebus patenkinti organizmo skysčių poreikiai, todėl tik vanduo yra geriausias būdas palaikyti normalią vaiko organizmo būklę, kas 1 kg kūno svorio reikėtų išgerti po 30 ml vandens. Todėl, jei penkerių metų vaikas sveria 20 kg, jis turėtų išgerti bent tris stiklines vandens per dieną.
„Neįprasti užsienio virtuvės patiekalai vaikui gali sukelti stiprią virškinimo disfunkciją, dėl kurios jo organizmas gali netekti daug skysčių ar elektrolitų. Tėvai turėtų pasirūpinti, kad kelionėje atžala galėtų valgyti maistą, kuo artimesnį tam, kurį jis įprastai renkasi namuose. Norint išvengti susirgimų, reikėtų atsisakyti pirmą kartą matomų patiekalų ar egzotiškų maisto produktų ragavimo“, – tvirtina J. Dabkus.
Oro kondicionierių naudojimą patariama riboti
Viršutinių kvėpavimo takų ligas dažnai sukelia virusai, o nuo kai kurių ligų maži vaikai neapsaugoti net vasarą. „Iki trejų metų amžiaus jokių lėtinių ligų neturintis sveikas vaikas viršutinių kvėpavimo takų ligomis gali sirgti 8–10 kartų per metus. Jei norime to išvengti, pasaugokime vaikus nuo didelio temperatūrų skirtumo patalpose, transporto priemonėje ir lauke. Suprakaitavus nereikėtų gerti stipriai atšaldytų gėrimų ir vengti ledukų“, – teigia šeimos gydytojas.
„Nors kelionės į svečias šalis alergijų nesukelia, tačiau labai tikėtina, kad pasikeitusi aplinka, vaiko emocinė būklė bei nuovargis gali išprovokuoti alergijų, kurias vaikas turi, paūmėjimą. „Todėl odos priežiūrai, vaikui leidžiant laiką paplūdimyje ar prie baseino, skirkite ypatingą dėmesį. Stenkitės apsisaugoti nuo kontakto su nežinomais augalais, pasisaugokite vabzdžių įgėlimo ar sąlyčio su vandens bei sausumos gyvūnais“, – sako J. Dabkus.
Daktarai džiaugiasi, kad tėvai įprato dezinfekuoti rankas. „Per nešvarias rankas, į burną dedamus daiktus ir artimą kontaktą su ligos nešiotojais vaikai užsienyje užsikrečia virusais ir infekcijomis. Todėl rankų plovimas su muilu arba jų dezinfekavimas – ypač svarbus tiems, kurie atostogaujant užsienyje nori kuo labiau sumažinti susirgimų rizikas“, – pabrėžia J. Dabkus.
Parengta pagal ADB "Gjensidige" informaciją