2014-05-29 Poilsiaujančių gamtoje tyko traumos
Medikai ir draudikai iš ilgametės patirties žino, kad poilsis gamtoje ir traumos – du neatsiejami dalykai. Vasariško atokvėpio išsiilgusiems miestiečiams jau skubant į artimiausius paplūdimius bei stovyklavietes, kaip ir kasmet, beveik ketvirtadaliu išaugo draudikų fiksuojamų traumų skaičius. Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, nuo gegužės iki pat rudens kiekvieną mėnesį fiksuojama apie 50-60 įvykių, kai gyventojai susižaloja ilsėdamiesi gamtoje – tai sudaro apie 15 proc. visų šiltuoju periodu fiksuojamų traumų.
„Praėjusių metų sezoną iš viso fiksavome daugiau kaip 400 atvejų, kai susižalota poilsiaujant gamtoje. Turint omenyje, kad tai tik mūsų klientai, galima tik su nerimu įsivaizduoti, kokie yra traumų, vasarą patiriamų gamtoje, mastai“, – sako „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas. Jo teigimu, guodžia tai, kad pernai neteko fiksuoti mirtinų atvejų, tačiau gamtoje patiriamų traumų sunkumą atspindi draudikų kompensuojamos žalos, skaičiuojamos tūkstančiais, o kartais ir dešimtimis tūkstančių litų.
Pasak Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Bendrosios praktikos slaugytojos Irenos Grigienės, pavojingiausios traumos gamtoje dažniausiai susijusios su maudynėmis vandens telkiniuose.
„Pavojingiausios traumos išvykose į gamtą dažniausiai nutinka dėl nepavykusių šuolių į vandenį, maudynių naktį ar nepažįstamose maudyklose. Skaudžiausi atvejai – kai lūžta stuburo ar kaklo slanksteliai. Kiekvieną vasarą pasitaiko ir nemažai skendimų“, – sako I. Grigienė.
Draudikai pastebi, kad be pavojingų maudynių, nepavyksta išvengti ir užspringimų maistu bei nudegimų nuo laužų ar kepsninių. Taip pat gyventojai susižaloja važiuodami dviračiu ar užmynę ant stiklo šukių. Vaikai patiria traumas tiesiog žaisdami ir bėgiodami miške.
Pasak A. Pilčico, apibendrintai galima teigti, kad 90 proc. visų atvejų nutinka dėl pačių žmonių kaltės. Tik dešimtadalį traumų lemia gamtos stichija ar kito žmogaus ranka, visais kitais atvejais, traumų gamtoje galėtų būti žymiai mažiau, jei gyventojai, ištrūkę iš namų ir darbo aplinkos, neprarastų budrumo ir elgtųsi atsargiau.
Medikai savo ruožtu ragina atsakingiau elgtis, kai trauma jau yra patirta – būtina blaiviai įvertinti aplinkybes, paskambinus telefonu 112, aiškiai įvardinti nelaimės vietą, suteikti pirmąją pagalbą arba neatidėliojant vykti į miestą.
„Ištikus nelaimei, reikėtų nukentėjusį iškart vežti į artimiausią ligoninę, tačiau tai rekomenduojama tik tais atvejais, kai žmogus nejaučia didelio skausmo ir nėra pavojaus jo gyvybei. Jei nukentėjęs yra ištraukiamas iš vandens arba galimai patyrė stuburo sužeidimų, jo judinti negalima. Geriausia užkloti audeklu, kad nesušaltų ir laukti atvažiuojant greitosios“, – patarė Bendrosios praktikos slaugytoja.
2013 metais vidutinė „ERGO Insurance“ išmoka Lietuvoje siekė 783 litus. Iš viso per metus išmokėta ir rezervuota 3,4 mln. litų. Draudikai primena, kad trauma turi būti patvirtinta medicininiais dokumentais, todėl kreiptis į medikus yra apdraustojo pareiga, jeigu jis pageidauja gauti draudimo išmoką.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse ir vienintelė siūlanti visas draudimo rūšis: ne gyvybės, gyvybės, pensijų bei sveikatos draudimą. Įmokų suma ERGO Baltijos šalyse 2013 metais sudarė daugiau kaip 155 mln. eurų. Praėjusiais metais ERGO Baltijos šalyse klientams apmokėjo žalų už 85 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 550 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“.
ERGO informacija