2018-01-25 Pėstieji visuomet turi būti atsargūs
Vienas dažniausiai akcentuojamų dalykų pėstiesiems yra būti atsargiems ir nešioti atšvaitus. Deja, maža dalis pėsčiųjų, kurie nešioja atšvaitus, net jei ir jie yra dalinami nemokamai. Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko Vytauto Grašys pastebėjimu: „Pėstieji atšvaitus gauna nemokamai, galbūt tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl ne visada juos segi. Jei policija atšvaitus nustotų dalinti ir skatintų gyventojus juos įsigyti, gal tada pėstieji kitaip tą atšvaitą vertintų, dažniau jį nešiotų, nepamestų“. Juk einantis keliu ir be atšvaito asmuo yra viena iš priežasčių, kodėl vairuotojams sunkiau pastebėti pėsčiuosius tamsiuoju paros metu ir atsitinka ne vienas eismo įvykis.
Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2017 metais iš viso žuvo net 68 pėstieji iš 192 žmonių žuvusių keliuose. Tai yra antra pagal žuvusių žmonių skaičių eismo dalyvių kategorija, dėl kurios žmonės neteko gyvybių. Dažniausia tokių įvykių vieta yra pėsčiųjų perėja arba neapšviesti užmiesčio keliai.
„Svarbiausias dalykas, lemiantis pėsčiųjų saugumą, yra tai, kad kitiems eismo dalyviams, t. y. vairuotojams, trūksta suvokimo, jog ir pėstieji dalyvauja viešajame eisme. Kita vertus, ir patys vairuotojai turėtų suprasti, kad jie tam tikrais momentais tampa pėsčiaisiais. Trūksta abipusio supratimo, bendravimo, pagarbos ir atsakomybės pasidalijimo, o tai yra lemiamas veiksnys, kodėl tiek daug eismo įvykiuose nukenčia pėsčiųjų“, – pastebi Vytautas Grašys.
Remiantis statistika - 5 sekundės yra laiko tarpas, per kurį automobilis gali nuvažiuoti maždaug 85 metrus, iš kurių 40 metrų sudaro laikas nuo pėsčiojo pastebėjimo iki stabdymo pradžios. Kiti 45 metrai yra reikalingi automobiliui sustoti. Vadinasi, yra tik nedidelis laiko tarpas per kurį apsprendžiamas neatsargaus pėsčiojo likimas. Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas, pėstieji vis dar mano, kad yra matomi iš toli ir vairuotojai spės laiku atlikti saugų manevrą. Deja, ne visada yra taip kaip norėtųsi, kartais neatsargūs ne pėstieji, o vairuotojai, ir neretai pėsčiųjų saugumas daugeliu atveju priklauso nuo vairuotojų elgesio.
„Vairuotojai visada turi sulėtinti greitį, sustoti ir praleisti per pėsčiųjų perėją einančius pėsčiuosius, neviršyti saugaus greičio. Važiuodami atbuli, vairuotojai visada turi duoti kelią pėstiesiems, taip pat praleisti pėsčiuosius besikertančiose pėsčiųjų sankryžose, sukdami į kairę arba dešinę, kur yra papildomos šviesoforo rodyklės kryptys“, – atkreipia dėmesį A. Pilčicas. Ekspertas taip pat pabrėžia, jog: „gerokai prisideda ir tokios vairuotojų klaidos, kuomet nesilaikoma kelių eismo taisyklių ar pervertinami vairavimo įgūdžiai. Ką jau bekalbėti apie tai, kad pamirštama parodyti posūkio signalo, nekreipiama dėmesio į kelio ženklus ir galimas kliūtis“. Dėl šios priežasties atsakingai eisme elgtis rekomenduojame ne tik pėstiesiems, bet ir vairuotojams, kadangi jų elgesys gatvėje neretai gali lemti ir nelaimingą atsitikimą.
Žinoma, svarbu, kad ir pėstieji visada būtų sąmoningi ir apdairiai elgtųsi gatvėje ir nepamirštų segėti atšvaitų. Galbūt ne visada prisimename tai padaryti, tačiau šis mažas menkniekis gali išgelbėti ir gyvybę. Atšvaitas nėra tik nuobodus ir negražus šviečiantis niekutis, kurį reikia prisisegti, jis gali būti įdomus ir pritaikytas kiekvieno skoniui. O taisyklingai dėvimas – apsauga tamsiuoju paros metu: „Pirma, tvirtinant juostinį atšvaitą, jį reikėtų dėti aukščiau riešo ant dešinės rankos. Antra, ant kojos juostinis atšvaitas tvirtinamas dešinės blauzdos srityje. Trečia, pakabinamas atšvaitas segamas į palto ar striukės dešinę kišenę ir išimamas būnant lauke – toks atšvaitas turi švytėti žmogaus kelių aukštyje“ – aiškina draudimo ekspertas.
ERGO Insurance informacija