2021-05-10

Pagrindinės gyventojų patiriamos turto žalos

Ištyrę pastarojo dešimtmečio duomenis, draudikai paskaičiavo, kokios yra dažniausiai patiriamos turto žalos ir jas lemiančios priežastys. Paaiškėjo, kad dažniausiai turtą apgadina kilęs gaisras, į būstą įvažiavusios transporto priemonės bei stichinės nelaimės.

Draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė, Karolina E. Karpova, dalinasi, jog neskirstant žalų pagal rizikas, visų šešių dažniausiai pasitaikančių nelaimių pobūdis iš esmės būtų toks pats – gaisras. Bendrovė sudarė dažniausiai pasitaikančių nelaimių ir dėl jų patirtų žalų sąrašą, kuris, anot atstovės, turėtų priminti gyventojams saugoti savo turtą.

Daugiausiai nemalonumų sukelia gaisras

Švenčionių rajone prieš porą metų užsidegusio namo gyventojai patyrė net 217 420 eurų žalą. Manoma, kad gaisrą sukėlė židinys.

K. E. Karpova pripažįsta – nuo gaisro gyventojų turtas nukenčia skaudžiausiai. Fiksuojami ir atvejai, kai būstas sudega iki pat pamatų – tokiu atveju gyventojai patiria šimtus tūkstančių eurų siekiančią žalą. Remiantis fiksuotais įvykiais, galima pastebėti, jog dažniausiai gaisras kyla nuo krosnies, židinio ar, netgi, gartraukio. Pasitaiko atveju, kai kilęs gaisras yra sėkmingai sustabdomas – taip neretai išsaugoma dalis namo. Anaiptol, net ir tokiu atveju, dalis namo vis tiek bus sulieta, tad ir patirta žala bus nemenka.

Transporto priemonių pavojus

2020 m. Kaune fiksuota avarija – įvyko dviejų automobilių susidūrimas, po kurio viena iš transporto priemonių įsirėžė į gretimą gyvenamąjį namą. Ištraukti įsirėžusį automobilį iš būsto buvo labai sunku – bet koks netikslus judesys galėjo jį sugriauti. Patirta žala siekė net 39 313 erų.

Specialistė dalinasi, jog transporto priemonės įsirėžimas į pastatą, deja, nėra retas įvykis. Draudimo bendrovė yra užfiksavusi nemažai atvejų, kai automobilis įsirėžė į gyvenamąjį namą. Gyventojų patirta žala tokiais atvejais skaičiuoja tūkstančiais.

Gamtinių stichijų keliama grėsmė

BTA atstovė dalinasi dar vienu įvykiu: 2018 m. Kauno rajone škvalas sugriovė ūkinį pastatą. Šis įvykis atnešė 30 242 eurų žalą.

Gyventojai neretai patiria žalą, kurią sukelia gamtinės jėgos. Praeitų metų vasarą buvo patirta itin daug stichijos sukeltų nelaimių, tačiau skausmingų nutikimų įvyksta kasmet. Specialistė prisimena prieš 10 metų fiksuotą nelaimę, kai uraganas nunešė gyvenamojo namo stogą. Po šio įvykio sekė gausaus lietaus užlietas namas, sugadintas namo viduje buvęs asmeninis turtas. Tokių įvykių metu patirta žala paprastai viršija 8 tūkst. eurų.

Nemaloni vagystės patirtis

K. E. Karpova dalinasi pastarąja nuostolingiausia vagyste – 2020 metais ilgapirščiai įsilaužė į Vilniuje esantį privatų namą, pavogė jame buvusį seifą. Nepaisant to, nusikaltėliai apgadino grindis, laiptus ir, netgi, sieną.

Specialistė dalinasi, jog vagystės atveju patirtą žalą dar labiau paaštrina asmeniniai išgyvenimai – pavogtas ir apgadintas asmeninis turtas kartu atima ir saugumo jausmą. Vagys į privačius būstus dažniausiai patenka pro balkoną, garažą ar langą. Vagystės metu orientuojamasi į grynuosius pinigus, juvelyrika ar kitas brangenybes, buitinę techniką, taip pat – baldus. Ilgapirščiai gali lengvai pasisavinti ir tai, ką gyventojai be priežiūros paliko kieme.

Būsto užliejimas – svarbus ir santykis su kaimynu

Prieš penkis metus Panevėžyje trūkęs vamzdis užliejo butą, vanduo sugadino grindis, apliejo kaimynus, apgadino ir jų turtą. Dėl užliejimo patirta žala siekė daugiau nei 17 tūkst. eurų.

BTA atstovė dalinasi, jog trūkus vamzdžiams nukenčia ne tik buto savininkai, bet ir po jais gyvenantys kaimynai – specialistė juokauja, kad buto užliejimas negrįžtamai apgadina ir kaimynų tarpusavio santykius. Apliejimų metu daugiausiai žalos patiria grindys, sienos, lubos, taip pat, baldai. Ekspertė ragina pastebėjus apliejimo požymius nedelsiant kviesti techninę pagalbą bei, kiek įmanoma, bandyti taisyti esamą situaciją.

Svyruojanti elektros įtampa – metas keisti techniką

Pernai metais Kauno rajone žaibas apgadino nemažą dalį privačiame name buvusių elektrinių prietaisų – kiemo ir garažo vartus, signalizaciją, televizorių  ir garso aparatūrą, dujinį katilą. Įvykio metu taip pat sprogo stiklinis šviestuvas. Gyventojai patyrė 6 443 eurų žalą.

K. E. Karpova teigia, jog elektros įtampos svyravimus gali lemti ir žaibas, bet taip pat ir elektros tinklų gedimai. Siekiant išvengti nelaimės, reikėtų pasirūpinti kokybiška žaibosauga ir elektros instaliacijos būkle. Įtampos svyravimai sugadina visus elektrinius prietaisus, kurie yra įjungti į kištukinius lizdus.

Parengta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje informaciją