2020-12-31 Nuostoliai nuomojame būste – nuomininko ar savininko atsakomybė?
Nelaimingi atsitikimai nuomojame būste paprastai perauga į nemalonias, sudėtingai sprendžiamas situacijas. Patirtą žalą seka diskusijos ir ginčai – kas turėtų atsakyti už nuostolį ir kam reikėtų atlyginti žalą? Specialistai dalinasi patarimais, kaip spęsti tokias situacijas bei užtikrinti, jog ateityje jos nepasikartos – galimas nemalonias situacijas jie pataria aptarti prieš pasirašant būsto nuomos sutartį – teisiškai apibrėžti nuomininko bei savininko pareigas.
Kas kaltas dėl įvykusio atsitikimo?
Draudikų skaičiavimai parodo, jog daugiausiai nuostolių namuose sukuria gaisras ar kitos gamtos jėgos, taip pat – užliejimas vandeniu. Užliejimai įvyksta prakiurus vamzdžiams, trūkus skalbimo mašinos žarnelei ar dėl kitokių santechnikos gedimų. Užliejimas vandeniu – tai viena dažniausiai pasitaikančių, be to, viena nuostolingiausių nelaimių, galinčių padaryti žalą būstui. Susiklosčius tokiai situacijai paprastai iškyla klausimas, kuri pusė atsakinga už įvykį ir privalo atlyginti žalą.
Draudimo bendrovės ERGO atstovė, turto draudimo vyriausioji ekspertė Inga Žvirblytė pateikia pavyzdį – nuomininkas užliejo butą ir kaimynus apačioje. Jeigu nelaimė įvyko ne dėl nuomininko veiksmų, draudikai, dėl kaimyno patirtos žalos kompensavimo kreipsis į buto savininką. Kitu atveju, jeigu dėl nelaimės kaltas nuomininkas – bus kreipiamasi tiesiogiai į jį. Tokie atvejai pasitaiko retai, todėl kad nuomininkas laikomas kaltu tik tada, kai pats sukėlė gedimą – sugadino vamzdį ar kitaip nulėmė nelaimingą atsitikimą.
Specialistė norintiems išnuomoti būstą rekomenduoja įsivertinti esamą objekto būklę. Taip pat, pravartu būtų susitarti, jog nuomininkai, pastebėję galimą gedimą, apie tai kuo greičiau informuotų savininką. I. Žvirblytė priduria, jog svarbu nuomininkams priminti ir esmines nelaimių prevencijos taisykles, viena iš jų – išvykstant iš namų ilgesniam laikui užsukti vandenį.
Reikėtų įsidėmėti, jog jeigu dėl savininko nepastabumo apgadinamas nuomininko turtas – remiantis teisės normomis, nuomotojas privalo kompensuoti nuomininko patirtą žalą. Atitinkamai – jeigu nuomininkas pažeidžia nuomotojo turtą, jis turi padengti savininko patirtą žalą.
Nesutarimų sprendimui - dokumentacija ir užstatas
Ginčų dėl padarytos žalos galima išvengti išsamiai pasirašyta nuomos sutartis, apibrėžianti abiejų pusių atsakomybes. „Sorainen“ teisės firmos atstovė, vyresnioji teisininkė Indrė Pelėdaitė dalinasi patarimu – įtraukite į nuomos sutartį konkretų turto būklės apibrėžimą.
Specialistė pataria sudarant sutartį dokumentuoti būste esančius objektus, įvardyti baldų ir buitinės technikos būklę ir vertę, apibrėžti defektus ir trūkumus. Geriausia tai pateikti kartu su nuotraukomis, kurios nurodo kaip objektas atrodė sutarties pasirašymo dieną. Visi šie veiksmai gali padėti išvengti tolimesnių konfliktų.
I. Pelėdaitė priduria, jog nuomotojai užsitikrina galimos žalos kompensaciją imdami iš nuomininkų užstatą. Užstato dydžiui rekomendacijų nėra, tačiau teisininkė pastebi, jog prabangesnių butų savininkai iš nuomininkų neretai prašo net trijų mėnesių nuomos kainą siekiančias sumas.
Užstatas padeda nuomotojui išvengti galimų nuostolių. Specialistė atkreipia dėmesį, jog kai kurios sutartys užstato ir neprašo – tačiau tai reti atvejai, paprastai užtikrintumo norintys nuomotojai sutaria dėl vieno mėnesio nuomos kainos užstato. Tai užtikrina, kad kilus nesutarimams, dalis sumos bus kompensuota iš užstato pinigų.
Svarbu - atvirumas
I. Pelėdaitė dalinasi, jog praktikoje tenka susidurti su situacijomis, kai pasirašydamas sutartį nuomotojas neinformuoja nuomininko apie turimą būsto draudimą.
Specialistė pateikia pavyzdį – šiek tiek užliejęs butą ir taip apgadinęs parketą nuomininkas nedrįsta apie nelaimingą atsitikimą informuoti savininko ir situaciją bando išspręsti savarankiškai arba palieka nesutvarkytą. Tik išsikraustydamas nuomininkas papasakoja apie nutikimą savininkui, tačiau dėl patirtos žalos kreiptis į draudiką būna jau per vėlu – išmoks nuostoliams padengti skiriama nebebus. I. Pelėdaitė apibendrina – ši situacija atskleidžia, kodėl reikėtų būti atviriems bei palaikyti tarpusavio komunikaciją – tai padėtų išvengti daugelio nesklandumų.
Draudikų atstovė I. Žvirblytė priduria, jog draudimo bendrovės būstą, kuriame gyvena nuomininkai laiko padidintos rizikos objektu. Specialistė paaiškina – svetimo turto žmonės paprastai nevertina taip, kaip nuosavo, todėl nuomininkams neretai tenka pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu. Visgi už būsto draudimą lieka atsakingas pats savininkas – todėl, kad patyrus nuostolį išmoka bus skiriama būtent jam.
Parengta pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialo informaciją