2023-06-20 Nenuspėjamos gamtos „dovanos“: kaip joms pasiruošti?
Specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl permainingų orų pastaraisiais mėnesiais vairuotojai patyrė daug žalos, o paskutinės pavasario dienos nebuvo išimtis, kai pavasaris prasidėjo stipriais vėjais. Tačiau duomenys rodo, kad pastarieji keleri metai buvo itin neramūs – stichinės nelaimės pridarė daug žalos transporto priemonėms. Draudimo duomenimis, stichinių nelaimių nulemtiems automobilių nuostoliams kompensuoti iš viso skirta daugiau nei 1,3 mln. Vis sunkiau nuspėti, ką gamta dar turi paruošusi ir kaip ji sugadins žmonių turtą. Gamtos išdaigos vis labiau neramina šalies gyventojus ir situaciją nuolat stebinčius ekspertus. Kaip pasiruošti gamtos išdaigoms?
Ar daug nuostolių per metus padaro kruša ir hidrosmūgiai?
Tikrieji gamtos jėgos nuostoliai automobiliui buvo didžiausi praėjusių metų pradžioje ir vasarą. Praėjusią vasarą smarkiai nukentėjo žmonių turtas – gamtos veiksnių sunaikintų automobilių skaičius pasiekė rekordinį aukštį. Viena iš išimčių įvyko Radviliškio rajone, kai kruša, dideli ledo luitai tiesiogiai susmulkino krūvos automobilių stogus. Dar vienas vasaros netikėtumas – automobiliai skendo kiemuose dėl susitelkusių gausių kritulių ir žalos dėl hidraulinių smūgių. Daugiausia žalos automobiliams padarė kruša ir hidrosmūgiai arba užlietos automobilių stovėjimo aikštelės.
Pavyzdžiui, vairuotojui įvažiavus į staigiai susidariusią balą, vanduo gali patekti į variklį ir sukelti hidraulinį smūgį, sugadindamas įvairius valdymo blokus, elektros prietaisus ir salonus, kol automobilių stovėjimo aikštelė esantys automobiliai yra uždengti. Pernai vidutinė išmoka už tokius nuostolius buvo 3118 eurų. Už krušos padarytą žalą vidutinė išmoka pernai siekė 1477 eurus. Kalbant apie stichines nelaimes ir automobilius, vidutinis nuostolis pernai siekė 1628 eurus. Ekspertai pataria nevažiuoti užtvintomis gatvėmis per liūtį, nes pasekmės gali būti skaudžios. Pernai didžiausias toks nuostolis buvo 57 tūkst. eurų, tad pamačius užlietą gatvę pliaupiant lietui, geriausia sustoti. Kai automobilyje daugėja elektroninės įrangos, būtina ją saugoti – atsiradus pažeidimams nedelsiant išjungti maitinimą, automobilį išdžiovinti autoservise.
Skraidantys šiltnamiai: tai tikrovė ar filmas?
Vengti stovėti po dideliais medžiais tapo klasikine atsargumo priemone. Žinoma, per audrą geriausia nestatyti automobilio po jokiais medžiais. Nuvirtę medžiai kelia realią riziką sugadinti jūsų automobilį nepataisomai. Pernai didžiausias nuostolis buvo 21 tūkst. Esant itin stipriam vėjui, kurį turėjome praėjusių metų pradžioje, galėjo nutrūkti ne tik šaka, bet ir visas medis. Per pastaruosius metus žmonės susidūrė su begale atvejų ir situacijų, kai pučiant stipriam vėjui buvo apgadintos transporto priemonės. Pavyzdžiui, savo ar kaimyno namo batutas, šiltnamis pradeda skraidyti: didelis vėjas šiuos daiktus gali atnešti tiek ant namo, tiek ant automobilio. Pastarieji gali pažeisti stogą, šonus, subraižyti paviršius ar išdaužti langus. Pernai didžiausia žala automobiliams dėl skraidančių šiltnamių buvo 3500 eur. Todėl labai svarbu ne tik atsižvelgti į tai, kur pastatytas automobilis, bet ir atkreipti dėmesį į aplinkinius objektus, kuriuos gali netikėtai pakelti vėjas. Bet kokie tokie daiktai turi būti tvirtai pritvirtinti prie fiksuoto paviršiaus, kad nesugadintume savo ar kitų turto.
Draudimo ekspertų pastebėjimu, gamtos veiksniai kasmet stiprėja, didėja ir nuostoliai žmonių turtui. Todėl turime išmokti su jais gyventi, prisitaikyti ir rasti geriausią būdą apsaugoti savo turtą nuo nenumatytų mokesčių ir nuostolių.
Parengta pagal AB "Lietuvos draudimas" informaciją