Straipsnio nuotrauka 2021-12-06

Nelaimingi įvykiai pėsčiųjų perėjose – ar įmanoma jų išvengti?

Apie nelaimes pėsčiųjų perėjose ir sužalotus kelių eismo dalyvius girdime kone kasdien. Draudimo bendrovių atstovai teigia, kad tamsiuoju metų laikų tokių įvykių skaičius padidėja, todėl pėstieji, dviratininkai ar paspirtukų savininkai turi būti itin atsargūs kirsdami perėją. Vairuotojai taip pat turėtų būti dėmesingesni, ypač artėdami prie perėjų.

Pavojų kelia ir šlapi lapai rudenį

„Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis teigia, kad slidžios kelio dangos reikia saugotis, net tik žiemą, bet ir rudenį, kuomet nukrenta lapai, kurie palijus tampa itin slidūs. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2019 metų rudenį nelaimingų įvykių pėsčiųjų perėjose buvo perpus daugiau nei tų pačių metų vasarą.

Rudenį šlapia danga pavojinga visiems eismo dalyviams, nes dar galima sutikti nemažai dviračiais ar paspirtukais važinėjančių žmonių. Nukritę šlapi lapai yra slidūs, todėl reikia neprarasti budrumo. Anot „Lietuvos draudimo“ eksperto, rudenį ne tik nukritę šlapi labai apsunkina saugų eismą. Dėl šlapios kelio dangos stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai ir paspirtukų bei dviračių savininkai turėtų tai prisiminti.

Matomumą apsunkina ir tai, kad langai būna aprasoję iš vidaus, todėl vairuotojams būtinas ypatingas atidumas, kai kelią jie mato tik per priekinį automobilio stiklą, o šoniniai ir galiniai langai būna aprasoję. Šlapia kelio danga ir prastas matomumas dėl aprasojusių langų stipriai padidina tikimybę, kad nutiks daugiau eismo įvykių.

Pagrindiniai patarimai vairuotojams

Draudimo ekspertas pabrėžia, kad už saugumą pėsčiųjų perėjose atsakingi ne tik pėstieji, bet ir vairuotojai. Pastarieji turėtų būti budrūs ir stebėti kas vyksta kelyje ir šalia jo. Periferinis matomumas, kuris numatytas ir Kelių eismo taisyklėse, padeda išvengti staigių ir neplanuotų pėsčiojo ar dviratininko veiksmų.  
Artūras Juodeikis atkreipia dėmesį į matomumą iš dešinės, nes jis būna labai ribotas. Neretai eismo dalyviai vieni kitus užstoja, todėl privalu sumažinti greitį, netgi jei priekyje važiuoja automobilis ar dega žalias šviesoforo signalas. Visuomet reikia įvertinti, kad pėstieji gali priimti netikėtus sprendimus ar būti neatidūs, nes dažnai naršo telefone net ir eidami per gatvę.

Maži vaikai – labiausiai nenuspėjami ir visi numanome, kad jei vaikas eina šaligatviu, po akimirkos jis gali staiga išbėgti į važiuojamąją kelio dalį. Ekspertas rekomenduoja labai atsakingai vertinti tas kelio atkarpas, kurios pažymėtos 20 kilometrų per valandą leistinu greičiu. Natūralu, kad pasibaigus vasarai ir prasidėjus mokslo metams, vaikų keliuose žymiai daugiau, o dėl karantino ir ilgų mokymosi namuose mėnesių vaikų budrumas yra sumažėjęs.

Pagrindiniai patarimai pėstiesiems

Operacijų departamento vadovas įsitikinęs, kad pėstiesiems privalu būti itin atidiems ir susikaupusiems. Net ir einant per pėsčiųjų perėją, negalima atsipalaiduoti ir nesilaikyti saugumo reikalavimų.

Labai svarbu įsivertinti situaciją, ar jau galima kirsti pėsčiųjų perėją. Pėstiesiems negalima tiesiog įžengti į perėją kada nori, net jei jiems dega žalias šviesoforo signalas. Vertėtų su vairuotojais palaikyti akių kontaktą, kuris reikalingas tiek iš pėsčiojo, tiek iš vairuotojo pusės. Akivaizdu, kad viena didžiausių problemų yra mobilusis telefonas rankose. Tokiu atveju nebūna nei akių kontakto, nei susikaupimo dalyvaujant eisme.

Draudimo ekspertas eismo dalyviams rekomenduoja bent dešimčiai sekundžių nukreipti akis nuo telefono ir susikaupti. Pėstiesiems galioja taisyklė – įsitikinti, ar tikrai saugu eiti per perėją. Kartais tik trumpam pažvelgus gali pasirodyti, kad automobilis dar toli ir žengti į perėją, tuo tarpu vairuotojas gali nespėti sustabdyti dėl slidžios kelio dangos. Bet kokiu atveju, atidumo reikia einant ir per reguliuojamas, ir per nereguliuojamas perėjas.

„Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūro Juodeikio įsitikinimu, nepasirinktas saugus greitis ir neatidumas yra visų eismo dalyvių – vairuotojų, pėsčiųjų, paspirtukais ar dviračiais važiuojančių žmonių – dažniausia nelaimingų įvykių priežastis

Lietuvos kelių policijos tarnybos surinkti duomenys rodo, kad nelaimių pėsčiųjų perėjose nemažėja ir kasmet siekia beveik 600 nelaimingų nutikimų.

Parengta pagal AB Lietuvos draudimas informaciją