2022-09-01 Mobilieji telefonai ir vairavimas: beveik 70 proc. gyventojų vis dar jais naudojasi vairuodami
Mobilieji telefonai tapo tokia neatsiejama gyvenimo dalimi, kad net ir vairuotojai negali jais nesinaudoti vairuodami transporto priemones. Išmanieji telefonai puikiai pasitarnauja, kai prireikia navigacijos, tačiau vairuojantieji neretai skambina, rašo žinutes ar naršo internete. Deja, įspėjimai ar baudos neatbaido nuo noro naudotis mobiliaisiais telefonais kelyje. Tyrimai atskleidžia, kad labiausiai jais naudojasi jaunesni vairuotojai ir vyrai.
Pagal dabar šalyje galiojančias Kelių eismo taisykles (KET) naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant yra draudžiamas. Bauda už tai svyruoja nuo 60 iki 90 eurų. Nors tai nėra didelė suma, toks neatsakingumas gali sukelti avarijas ir turėti skaudžių pasekmių. Draudimo bendrovė „If“ atliko tyrimą ir nustatė, kad tik trečdalis apklaustųjų nurodė visiškai nesinaudojantys mobiliojo ryšio priemonėmis už vairo. Vis dėlto, per šių metų sausį ir vasarį Lietuvos kelių policija įspėjo arba nubaudė kone 10 tūkst. piliečių, kurie vairuodami naudojosi mobiliaisiais telefonais.
Apklausoje 8 proc. šalies gyventojų atskleidė, kad vairuodami nesinaudoja laisvų rankų įranga, 3 proc. susirašinėja būdami už vairo, o 2 proc. naršo internete ir vairuoja tuo pačiu metu.
„If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė teigia, kad vairuotojai apgaulingai mano, jog naršydami telefone gali vairuoti saugiai. Vis dėlto, jos patirtis rodo ką kita. Analizuodama kasko ir privalomojo draudimo atvejus pastebi tendenciją, kad dažnai vairuotojai nebuvo sutelkę viso savo dėmesio į kelią, todėl pateko į eismo įvykį. Naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis tampa viena iš pagrindinių avarinių situacijų priežastimi. Seime jau yra naujų įstatymo pataisų pasiūlymas. Jei jos bus priimtos, vairuotojų lauktų baudos ne tik už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis, bet ir valgymą, kavos gėrimą, rūkymą ar dažymąsi už vairo.
Bet kokia pašalinė veikla neleidžia susikoncentruoti į kelią, todėl siūlomos pataisos būtų įspėjimas vairuotojams, kad šie būtų atidesni kelyje. Šiuolaikiniai automobiliai turi interaktyviuosius ekranus, tačiau jų valdymas reiškia dėmesio atitraukimą nuo pagrindinės veiklos – vairavimo. G. Jasaitė prabrėžia, kad naudojimasis mobiliaisiais telefonais ir bet kokios kitos veiklos blaško vairuotojo dėmesį.
Jaunuoliai vis aktyviau naudojasi išmaniaisiais prietaisais
Apklausos duomenys atskleidžia, kad jauni žmonės (18-24 metų) mobiliaisiais telefonais naudojasi dažniausiai – 77 proc. Tolesnėse amžiaus grupėse šis rodiklis mažėja. 25-34 metų – 72 proc., 35-44 metų – 76 proc., 45-54 metų – 68 proc., o 55-65 metų amžiaus grupėje – beveik 60 proc. Nerimą kelia tai, kad net ir vyresni vairuotojai gan aktyviai naudojasi telefonu už vairo.
Net du trečdaliai jaunesnių nei 44 metų respondentų mobilųjį telefoną aktyviai naudoja kaip navigacijos prietaisą. 18-24 metų jaunuoliai vairuodami naudojasi įvairiomis mobiliųjų įrenginių funkcijomis: klausosi muzikos, naršo internete, tikrina socialinius tinklus. Jiems taip pat neatrodo svarbu turėti laisvų rankų įrangą.
„If“ atstovė perspėja, kad blaškymasis vairuojant neleidžia susikoncentruoti į kelią. Netgi naudojimasis išmaniuoju telefonu ieškant tinkamiausio maršruto atitraukia vairuotojo dėmesį, todėl prarandamas budrumas, o tai gali sukelti avarinę situaciją.
Moterys ir vyresni asmenys – atsakingesni vairuotojai
Net 77 proc. vyrų ir 66 proc. moterų prisipažino, kad vairuodami naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis. Akivaizdu, kad tai yra visuomenės problema, nors vyrai labiau linkę tuo piktnaudžiauti. Apklausoje paaiškėjo, kad būtent jie dažniau patenka į eismo įvykius, nes naudojasi telefonu už vairo.
„If“ transporto žalų grupės vadovė teigia, kad šis tyrimas buvo atliktas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Džiugina, tai, kad mūsų šalyje vairuotojai mobiliaisiais telefonais naudojasi rečiau nei kitose Baltijos šalyse. Visgi bendri rezultatai atskleidžia, kad KET pažeidimai ir eismo įvykių skaičius verčia sunerimti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus. Saugumas turi būti svarbiau už neatsilieptą skambutį ar naršymą internete, todėl visas dėmesys turi būti skiriamas kelio ir aplinkos stebėjimui vairuojant.
Ši reprezentatyvi gyventojų apklausa Baltijos šalyse buvo atlikta draudimo bendrovės „If“ užsakymu. Ją atliko „KOG institutas“, o joje dalyvavo 3000 respondentų.
Parengta pagal If P&C Insurance AS filialo informaciją