2019-08-19 Lyja? Būkite atsargūs ant šlapio kelio!
Klaidos ant šlapio asfalto gali prikviesti rimtas nelaimes. Deja, vairuotojai vis dar neįvertina šlapios dangos keliamos pavojaus. Būtent lietus tampa išaugusios eismo įvykių kreivės priežastimi.
Kaip teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, ypač didelį pavojų vairuotojams kelia vandens pleištas tarp automobilio padangų ir kelio dangos, vadinamasis akvaplanavimas, kai važiuojant drėgna kelio danga transporto priemonė netikėtai praranda sukibimą lyg užvažiavus ant ledo.
Suklumpa ir patyrę vairuotojai
Akvaplanavimas gali netikėtai užklupti ir itin patyrusius vairuotojus. „Pakanka net ir nedaug vandens ant asfalto, kad susidarytų slysti tinkamos sąlygos. Kai padanga nesugeba iš savęs išstumti vandens, dėl susidariusios vandens plėvelės ji pakyla nuo kelio ir praranda su juo sukibimą, taip visiškai neatlikdama savo funkcijos. Tuomet automobilis tiesiog plaukia asfaltu“, – aiškina draudiko atstovas.
Nors šlapios dangos daugiausiai bijomasi rudenį, tačiau didžiausia tikimybė patekti į akvaplanavimo spąstus išauga vasarą, kai pasitaiko staigių ir galingų liūčių. Bet kokiu sezonu, kai kelio danga yra drėgna, kiekvienas vairuotojas turi įvertinti riziką ir tinkamai tam pasiruošti.
„Iš esmės slydimą šlapia danga lemia trys faktoriai – automobilio greitis, padangų būklė ir vandens kiekis ant kelio. Du pirmuosius elementus vairuotojas gali kontroliuoti, todėl drįsčiau teigti, kad nemaža dalimi būtent nuo jo priklauso, ar pavyks išvengti nepageidaujamo efekto vairuojant“, – akcentuoja R. Bieliauskas.
Naujos padangos rizikos nesumažina
R. Bieliauskas pabrėžia, kad svarbu ne tik padangų naujumas, bet ir jų kokybė, protektoriaus raštas ir gylis. Taip pat svarbu pasitikrinti, ar padangos pripūstos optimaliai, atkreipti dėmesį, ar yra tinkamos konkrečiam automobiliui bei ratlankiams.
„Padangų dydis ir plotis gali turėti įtakos akvaplanavimui, todėl reikėtų remtis gamintojo rekomendacijomis. Taip pat svarbu, kad padangose slėgis visada būtų optimalus. Per daug ar per mažai pripūstos padangos praranda savo darbines savybes, todėl padidina riziką slysti“, – pabrėžia draudiko atstovas.
Kiekvienas vairuotojas yra atsakingas ir už saugų greitį: važiuojant didesniu greičiu tikimybė pradėti slysti ant šlapios kelio dangos yra didesnė.
„Jei padangos netinkamos, užtenka važiuoti ir 40 ar 50 km/val. greičiu, kad prarastumėte automobilio kontrolę. Tad ne tik į greitį, bet ir į automobilio apavą negalima žiūrėti pro pirštus. Kaip ir negalima galvoti, kad naujos padangos išgelbės bet kokioje situacijoje“, – perspėja ekspertas.
Svarbu apgalvoti veiksmus
Automobilio kontroliuoti paprasčiau, jei per lietų ir kai asfaltas drėgnas, vairuotojas pasirinks ne maksimalų leistiną, o saugų greitį. Tai vienas pagrindinių faktorių, lemiančių akvaplanavimą. O jeigu automobilis ėmė nekontroliuojamai slysti šlapia kelio danga, labai svarbu nepanikuoti.
„Esminis patarimas automobiliui pradėjus slysti vandeniu – mažinti greitį. Tai būtina daryti palaipsniui, lėtai ir tolygiai atleidžiant akceleratoriaus pedalą. Jeigu matote, kad be stabdžių neišsiversite, tai taip pat darykite itin švelniai, pulsuojančiais judesiais“, – patarimus vardija R. Bieliauskas.
Jei yra bent mažiausia tikimybė, esant lietingiems orams, susidaryti vandens pleištui, vairuotojams rekomenduojama vairą visada tvirtai laikyti abiem rankomis, mažinti greitį, vengti staigių manevrų ir laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Vairuotojo koncentracijos ir didesnės erdvės išlaikymas leis lengviau sukontroliuoti automobilį.
ERGO Insurance informacija