2013-11-05 Lietuvos draudikai nebegalės remtis įstatyme nustatytu draudimo išmokos dėl neturtinės žalos ribojimu
Spalio pabaigoje priimti Europos Teisingumo Teismo (ETT) prejudiciniai sprendimai bylose C-22/12, C-277/12 ir būsimas sprendimas byloje C-371/12 gali tapti pagrindu reikalauti didesnės nei įstatyme nustatytos maksimalios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dėl neturtinės žalos.
Pagal direktyvą 84/5/EEB valstybės narės privalo užtikrinti, kad visiems per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims būtų atlyginta padaryta žala, o nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos draudimo sumos nebūtų mažesnės nei direktyvose nustatytos minimalios sumos žalai asmeniui (sveikatai) ir žalai turtui.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ) numato, kad pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą draudimo išmoka yra mokama dėl žalos asmeniui (į kurią įeina neturtinė žala) ir dėl žalos turtui. TPVCAPDĮ nustato 5 mln. eurų draudimo sumą dėl žalos asmeniui (į kurią įeina ir 5 tūkst. eurų draudimo suma dėl neturtinės žalos) ir 1 mln. eurų draudimo sumą dėl žalos turtui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2010 m. vasario 3 d. yra konstatavęs, kad TPVCAPDĮ (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 11 str. ta apimtimi, kuria nustatyta maksimali 500 eurų draudimo suma (t. y. bylos nagrinėjimo metu galiojusi draudimo suma) neprieštarauja nei konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį yra garantuojama teisė į visišką nuostolių atlyginimą, nei direktyvose nustatytoms minimalioms privalomojo draudimo sumoms.
Tačiau pagal 2013 m. spalio 24 d. ETT priimtus prejudicinius sprendimus bylose C-22/12, C-277/12 ir generalinio advokato išvadą, kuri gali tapti sprendimo pagrindu byloje C-371/12:
su motorinių transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusiose direktyvose 72/166/EEB, 84/5/EEB vartojama sąvoka „žala sveikatai“ apima ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą;
draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias maksimali draudiko mokėtina draudimo išmoka už neturtinę žalą yra mažesnė už direktyvoje 84/5/EEB nurodytą draudimo sumą žalai asmeniui;
nėra draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis reglamentuojamas neturtinės žalos dydis ir jo nustatymo kriterijai, tačiau šie kriterijai privalo būti taikomi visoms žalos rūšims, o ne tik toms, kurioms taikoma apsauga pagal minėtas direktyvas.
Esant tokiai ETT pozicijai kyla reali tikimybė, jog Lietuvos draudikai nebegalės remtis TPVCAPDĮ nustatytu draudimo išmokos dėl neturtinės žalos ribojimu, todėl šios rūšies draudimo išmokos bei įmokos augs.
Advokatų kontoros SORAINEN vertinimu, siekiant užtikrinti galimybę apdrausti neturtinę žalą, yra tikslinga kuo greičiau teisės aktais sureglamentuoti neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir maksimalius dydžius. Priešingu atveju Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos laukia rimtas išbandymas.
Sorainen informacija