2020-09-29

Kurios Lietuvos vietovės patiria daugiausiai stichinės žalos?

Draudimo bendrovių specialistai teigia, jog 2020–ųjų metų vasara yra išskirtinė, atsižvelgiant į per šį laikotarpį įvykusių audrų, liūčių ir kitų grėsmingų gamtos reiškinių kiekį. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovai pastebi, jog vieni Lietuvos regionai dėl šių reiškinių patyrė gerokai daugiau žalos, nei kiti.

Remiantis draudikų duomenimis, vien pirmojoje metų pusėje būtų galima suskaičiuoti daugiau nei 6,3 tūkstančius atvejų, kai žmonių turtas buvo stipriai pažeistas gamtinės stichijos. Tokie skaičiai net trigubai viršija pernai tuo pačiu metu padarytą žalą.

Draudimo bendrovės atstovas Andrius Gimbickas mini, jog per šį laikotarpį „Lietuvos draudimas“ savo klientams, kurių turtas buvo suniokotas vėjo, liūties, žaibo ar kitų gamtos jėgų, iš viso išmokėjo virš 2,6 milijonų eurų nuostoliams padengti. Vidutinė vienos išmokos vertė – 500 eurų, o pati didžiausia suma, net 50 tūkst.eurų buvo skirta atlyginti žalą, padarytą suniokotai vėjo jėgainei.

Remdamiesi tūkstančiais gautų pranešimų, „Lietuvos draudimo“ atstovai sudarė vizualų gamtinių nelaimių tikimybės žemėlapį. Pagal šį žemėlapį nesunku nustatyti, kuriuose šalies regionuose stovintys gyventojų būstai nukentėjo labiausiai, taip pat, remiantis spalvos intensyvumu, galima suprasti, kokia dalis statinių buvo apgadinti audros.

Daugiausiai nuostolių – Vakarų Lietuvoje

Bendrovės duomenys nurodo, jog daugiausiai žalos patyrė vakariniai Lietuvos rajonai: Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos, taip pat – Palanga. Šioje srityje patirta net šešis kartus daugiau nuostolių, nei ramiausiose Lietuvos vietovėse.

Mažiau žalos patyrė Jurbarko, Skuodo, Pagėgių, Rietavo bei Vilniaus apylinkių gyventojai, o mažiausiai paveiktomis vietovėmis išliko Alytus ir Ukmergės, Mažeikių, Joniškio, Varėnos, Kazlų Rūdos bei Zarasų rajonai.

Draudikai primena, kad vasara gamtos jėgų padaryta žala kone visada net kelis kartus pranoksta žalą, padarytą kitais metų laikais, tačiau šie metai tikrai išskirtiniai – jų teigimu, jie be abejonės pateks į istoriją dėl audrų, žaibo ir liūčių padarytos žalos.

Daugiausiai kenčia namai ir ūkiniai pastatai

A. Gimbickas, remdamasis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, atkreipia dėmesį, jog privatūs namai žalą patiria net 6 kartus dažniau, nei butai. Specialistas paaiškina: dažniausiai yra sugadinami nuosavų namų stogai, apdailos detalės ir kaminai. Neretai audros metu pažeidžiami ir šiltnamiai, pavėsinės ir kiti teritorijoje esantys statiniai. Šiltuoju metų sezonu riziką kelia ne vien audros ar liūtys – turtas gali būti apgadinamas ir netikėtos krušos: krintantys ledukai daro žalą transporto priemonėms, stogams bei šiltnamiams. Žaibas neretai paveikia elektros prietaisus ir buitinę techniką, o kartais netgi ir viso pastato elektros instaliaciją.
Beveik pusę Lietuvoje stovinčių privačių namų bei daugiau nei 60% butų nėra apdrausti – šių būstų savininkai draudimo išmokos stichinės nelaimės metu negautų – nuostolius turėtų dengti savomis lėšomis.

Parengta pagal AB "Lietuvos draudimas" informaciją