Kokias žiemines padangas naudoja Baltijos šalių gyventojai?
Lietuvoje galiojančios Kelių eismo taisyklės apibrėžia, jog nuo lapkričio 10 iki balandžio 1 dienos automobiliai gali važinėti tik su žieminėmis padangomis, todėl kiekvienas lapkritis – intensyvus laikotarpis automobilių servisų darbuotojams – visi vairuotojai skuba keistis padangų.
Draudimo bendrovė „If“ atliko tyrimą, kurio metu vertino, kaip skiriasi skirtingų Baltijos šalių gyventojų įpročiai žieminių padangų atžvilgiu: kokias padangas yra linkę rinktis gyventojai ir ar visose šalyse padangos naudojamos ir utilizuojamos vienodai?
Dygliuotų padangų populiarumas Lietuvoje mažėja
Šaltuoju metų sezonu net 65% Lietuvos vairuotojų naudoja žiemines padangas. Perpus mažiau, tik apie 25% vairuotojų renkasi universalias, tinkamas keletui sezonų, padangas ir vos 8% vairuotojų savo automobilius aprūpina dygliuotomis padangomis.
Draudimo bendrovės transporto žalų grupės vadove Guoda Jasaitė paaiškina: tokį vairuotojų pasirinkimą galimai nulėmė vis šiltėjančios žiemos. Pastaruoju metu dygliuotų padangų prireikia vis rečiau, tad naudoti universalias padangas žiemą atrodo gerokai palankiau ir, netgi, racionaliau. Anaiptol kai kurie specialistai su tuo nesutinka: jų nuomone, metų laikai Lietuvoje labai skiriasi ir universalias padangas žiemą turėtų naudoti tik tie vairuotojai, kurie važinėja itin atsargiai.
Latvijos vairuotojų pasirinkimas panašūs į lietuvių, tačiau Estijoje, šiauriausioje Baltijos šalyje, žiemines padangas renkasi daugiau nei pusė – net 62% apklaustųjų vairuotojų. Kiti 38% apklaustųjų estų renkasi universalias padangas.
Rezultatai taip pat parodė, jog Baltijos šalyse padangų keitimu rūpinasi vyrai – net 80 % apklaustųjų, kurie sakėsi esą atsakingi už padangų keitimą buvo vyrai.
Estijoje ir Latvijoje – naujesnės padangos
Tyrimo metu buvo nagrinėjamas dėvimų padangų amžius. Paaiškėjo, jog tarp Lietuvos vairuotojų populiariausias pasirinkimas – antrus metus naudojamos padangos, tai patvirtino net 37% apklaustų vairuotojų. Visiškai naujas padangas šiemet dėjosi maždaug trečdalis šalies vairuotojų, o trečius metus naudojamomis padangomis važinėja vos 18%.
Padangų gamintojai teigia, jog padangos tinkamos eksploatuoti dešimtį metų, tačiau automobilių ekspertai mano kitaip. Kone visi pritaria, jog padangas, priklausomai nuo jų stovio ir protektoriaus gylio reikėtų pakeisti kas šešerius metus.
Pagal padangų naujumą kitos Baltijos šalys lenkia lietuvius. Net 35% apklaustų vairuotojų Latvijoje ir Estijoje naudoja pirmametes padangas.
Draudimo bendrovės „If“ atstovė G. Jasaitė atkreipia dėmesį, jog tinkamos ir tvarkingos padangos – tai vienas iš svarbiausių žingsnių saugaus eismo link. Kai eismo įvykio priežastis yra netinkamos eksploatuoti arba nepritaikytos esamam sezonui padangos – automobilio draudimas nebegalioja.
Leisti pinigus naujoms padangoms - neįprasta
Lietuvos vairuotojai rinkdamiesi padangas yra linkę įsigyti naujus gaminius – tai patvirtino net 81% apklaustųjų. Vos 14% jų perka naudotas padangas. Panašius pasirinkimus galima pastebėti ir Latvijoje bei Estijoje.
Visų Baltijos šalių vairuotojai paprastai už vieną padangą moka nuo 31 iki 60 eurų, taigi visas komplektas kainuoja 124-240 eurų. Vos keletas procentų Lietuvos vairuotojų yra linkę į padangas investuoti daugiau – jie renkasi padangas, kurių vienos kaina siekia net 200 eurų.
Nors iš esmės visose trijose šalyse tyrimo rezultatai šiuo atžvilgiu labai panašūs, Estijoje bei Latvijoje, skaičiai truputį skiriasi – brangesnes padangas renkasi keliais procentais daugiau vairuotojų nei Lietuvoje. Specialistė įžvelgia, jog tai gali liudyti apie naujesnį kaimyninių šalių automobilių parką.
Baltijos šalyse pirmauja 16 dydžio padangos, kiek mažiau populiarus 17 dydis, na o 15 ir mažesnio dydžio padangas čia sutiksime itin retai.
Rinkdamiesi padangas šių šalių vairuotojai yra linkę kliautis asmenine patirtimi ir kaina, taip pat pasitiki ir pažįstamų ar specialistų rekomendacijomis. Šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustų vairuotojų renkasi padangas pagal gamintoją.
Nebetinkamos naudoti padangos
Tyrimo metu išryškėjo stiprėjantis ekologinių problemų suvokimas – kas antras visų šalių vairuotojas teigė, jog per pastaruosius kelis metus sudėvėtas padangas paliko servise. Trečdalis apklaustųjų praktikuoja padangų pridavimą į perdirbimo taškus. Visgi kone penktadalis padangų yra paliekamos gulėti vairuotojų garažuose, o apie 7% - parduodamos.
Deja, bet 2% apklaustųjų lietuvių ir 1% latvių prisipažino paliekantys padangas prie buitinių atliekų konteineriu, nors tai ir yra draudžiama. Estijoje, kaip teigia tyrimo rezultatai, ši problema jau sutvarkyta.
Parengta pagal If P&C Insurance AS filialo informaciją