2020-06-03 Kas valandą Lietuvoje užliejamas būstas
Kasdien „Lietuvos draudimo“ sistemoje yra užregistruojama apie 18 gyvenamųjų patalpų užliejimo vandeniu atvejų. Didžioji dalis užfiksuotų įvykių įvyksta butuose, bet taip nutinka ir sodybose bei privačiuose namuose.
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovo Andriaus Gimbicko teigimu, iki šių metų gegužės mėnesio žalų dėl užliejimų buvo išmokėta 2,2 tūkst. klientų, kurių net 1,7 tūkst. sudarė žalos atlyginimas gyvenantiems butuose. 535 eurai – tokia buvo vidutinė užpylimo žala, bet daugiau nei kelių dešimčių klientų žalos atlyginimas siekė 10 ir net 50 tūkst. eurų. „Lietuvos draudimas“ klientams, kurie yra apsidraudę nuo užliejimo, jau šiais metais padengė 1,2 mln. eurų nuostolių. Nepaisant to, kad kiekvienais metais didėja skaičius klientų, kurie draudžia savo nekilnojamąjį turtą, užliejimo atvejų nemažėja – net ir karantino metu toks įyvkis gali nutikti bet kurioje gyvenamoje vietoje.
Pasak specialisto, iki šiol tokie užliejimų atvejai daugiausiai fiksuojami prieš 50 metų statytuose senuose namuose, o daugiabučiuose, kurie pastatyti jau po 2000-ųjų, tokios nelaimės nutinka žymiai rečiau.
Žala padaroma ne tik sienoms, bet ir daiktams
Nepaisant to, kad naujos statybos daugiabučiuose užliejimo atvejai yra reti, būtent tada patiriama daugiausiai žalos - vidutinė užpylimo žala būna apie 750 eurų, o senų daugiabučių būtų savininkų nuostolių vidurkis sudaro per pusę mažesnę sumą. Sumos skiriasi dėl to, kad nukenčia ne tik sienos, grindys ar lubos, bet žala padaroma ir bute esančiam turtui – namų elektronikai, baldams, paveikslams ir pan.
Net 30 proc. užliejimo įvykių metu padaroma žala ne tik butų savininkams, bet ir kaimynų būstams. Nepaisant to, kad butai užpilami dažniau nei privatūs namai ar kotedžai, vidutinė žala privačiuose būstuose yra penktadaliu didesnė nei daugiabučiuose esančiuose butuose. Klientams, kurie planuoja rinktis namo arba buto draudimą, A. Gimbickas pataria iš anksto pagalvoti, kad namai yra ne tik lubos ir sienos, o turtą sudaro ir visi turimi daiktai ir būste esami įrenginiai, kuriems užliejimo atveju taip pat gali būti padaryta žala.
Jei butas yra daugiabučiame name, užliejimo žala priklausys ir nuo to, kuriame aukšte esantis būstas bus užlietas ir to tikrai neįtakos namo pastatymo metai. Tokiais atvejais to buto, kuriame nutiko nelaimė, savininkas turės galvoti ne tik apie savo būsto remontą, bet ir apie tai, kaip padengti kaimynams padarytą žalą, kuri gali viršyti ir penkiaženklę sumą. Tik apsidraudusiems civilinės atsakomybės draudimu yra padengiami kaimynų patirti nuostoliai.
Nuotekos ir karštas vanduo – dideli nuostoliai
Butą užliejo šaltas vanduo, nes trūko klozeto žarnelė? Toks atvejis nėra blogiausias.
Pasak specialisto A. Gimbicko, tie atvejai, kai išsilieja karštas vanduo, sukelia daug problemų ne tik dėl įprastų nuostolių, bet ir dėl atsiradusio pelėsio, kuris yra kenksmingas žmonių sveikatai. Pelėsio panaikinimui reikia daug laiko ir didelių išlaidų. Bet blogiausias variantas – nuotekų išsiliejimas, nes po tokio įvykio neužteks tik išdžiovinti ir išvalyti patalpas, bet reikės iš esmės viską pakeisti.
„Didžiausi nuostoliai sukeliami tada, kai užliejimas vandeniu vyksta ne trumpą laiką ir yra ne iš karto pastebimas. Artėja vasaros atostogos, tad turiu keletą patarimų – išvykdami iš namų visada ne tik užsukite ir patikrinkite vandens čiaupus, bet siūlau užsukti karšto ir šalto vandens įvadą į butą. Nepamirškite iš elektros tinklo išjungti elektros prietaisų, kad netikėto užliejimo atveju jie nebūtų sugadinti“, - pataria A. Gimbickas.
Jei pastoviai prižiūrėsite buto santechnikos įrangą, tikrinsite šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemas - išvengsite ir užliejimų. Daugiabučių gyventojai turi atkreipti dėmesį ir į bendrą viso namo vamzdyną bei iš anksto planuoti senų vamzdžių atnaujinimo ir priežiūros darbus.
Parengta pagal AB "Lietuvos draudimas" informaciją