Ką veikia Lietuvos vairuotojai laukdami prie sankryžos?
Draudimo bendrovė BTA inicijavo tyrimą, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokiais pašaliniais darbais yra linkę užsiimti Lietuvos vairuotojai. Gauti rezultatai nustebino draudimo bendrovės specialistus: „Kaip parodė eksperimento rezultatai, 49,7 proc. žalio šviesoforo signalo laukiančių vairuotojų didmiesčiuose nesiblaško ir toliau stebi eismo sąlygas. Tuo tarpu antra tiek vairuotojų per šį trumpą stabtelėjimą kalba ar naršo telefonu, užkandžiauja, gražinasi, kuičiasi automobilio salone. Tokios situacijos pavojingos, nes vairuotojai išsiblaško, tampa mažiau prognozuojami: jie gali tiek laiku nepajudėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tiek priešingai – staigiai „šokti“ iš vietos sukeldami avarinę situaciją. Akivaizdu, kad vairuotojų dėmesio sutelkimo problema yra didelė“, – sako BTA draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Tyrimas buvo atliekamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje prie trijų didelių sankryžų, kur buvo stebima 1200 vairuotojų elgsena piko metu. Vairuotojų elgsenos stebėjimo eksperimentas vykdytas rugsėjo mėn. pabaigoje, Žalgirio g. – Kalvarijų g. sankryžoje Vilniuje, Savanorių pr. – K. Petrausko g. – Utenos g. sankryžoje Kaune ir Taikos pr. – Agluonos g. – Kauno g. sankryžoje Klaipėdoje.
Kaip ir pastebėjo BTA draudimo bendrovės specialistas, daugiau kaip trečdalis stebimų vairuotojų kažkur skubėjo, naršė internete ar gražinosi, o likusi dalis buvo susitelkusi į kelią ir kelio ženklus. Remiantis tyrimo stebėjimo duomenimis, didžioji dalis vairuotojų, net 18 procentų, sustoję prie sankryžos gražinasi, o 15 procentų vairuotojų naršo savo išmaniuosiuose telefonuose. Kita dalis vairuotojų, net 10 procentų visų tiriamųjų, kalba telefonu be laisvų rankų įrangos, o daugiau kaip 6 procentai vairuojančiųjų užkandžiauja ir gurkšnoja gėrimus.
„Stovėjimas prie sankryžos nereiškia, kad tuo metu liaujamės dalyvavę eisme ir galime daryti, ką norime. Juo labiau, piko metu. Kaip tik reikėtų iki minimumo apriboti naršymą, o jei būtinai reikia kalbėti telefonu – naudokite laisvų rankų įrangą. Ir žinokite, kad net jei rankos ir neužimtos, dalis jūsų dėmesio, kurį skiriate pašnekovui, vis tiek nukrypsta nuo vairavimo ir išauga eismo įvykio tikimybė. Blaškymasis, „rovimas“ iš vietos ar lėtas, uždelstas pajudėjimas kaip tik reiškia, kad esate vienas iš tūkstančių eismo piko spūsčių architektų, net jei to sąmoningai nesuvokiate“, – sako draudimo bendrovės specialistas A. Žiukelis. Eksperto pastebėjimu, išmanieji įrenginiai yra pagrindinė priežastis blaškanti dėmesį vairuojant automobilį, o esant intensyviam eismui tai gali lemti ir nelaimingą atsitikimą.
Draudimo specialistas taip pat atkreipia dėmesį, jog draudimo bendrovės eismo įvykių registravimo praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai įvykis buvo sukeltas dėl pašalinės veiklos: „Mūsų įmonės praktikoje yra pasitaikęs ne vienas eismo įvykis, kilęs vairuotojui apsipylus karšta kava ar kitais gėrimais, cigaretės nuorūkai ar pelenams nukritus į automobilio saloną, ieškant nukritusio telefono ar kito daikto. Apie tai, kad nebuvo susikaupę, o atvirkščiai – užsiėmė pašalinėmis veiklomis ir jos sutrukdė tinkamai įvertinti eismo aplinkybes, vairuotojai atvirai prisipažinti nėra linkę“.
Vis dėlto, atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog ne visi vairuotojai yra linkę blaškytis kelyje. Pavyzdingiausi vairuotojai buvo Klaipėdoje, net 58 procentai vairuotojų prie sankryžos stovėjo neatitraukdami žvilgsnio nuo kelio ir nesiblaškydami. Antroje vietoje liko Vilniaus vairuotojai, kur pavyzdingi vairuotojai sudarė 52 procentus, o Kaune pavyzdingų vairuotojų buvo vos 22 procentai. Tačiau norime priminti, jog vairuojant automobilį, pirmiausia turėtumėte galvoti apie saugų kelionės tikslo pasiekimo būdą, kadangi nuo vieno vairuotojo įgūdžių ir sprendimų priklauso visų likusių eismo dalyvių kelionė. Nepamirškime, jog mūsų vairavimo įpročiai gali ne tik užtikrinti saugią kelionę, bet ir sukelti nelaimingą atsitikimą, todėl būkime visada budrūs ir atsargūs kelyje.
BTA informacija