2020-04-03 Imunitetą lemiantys psichologiniai ir fiziologiniai veiksniai
Siaučiant naujojo viruso pandemijai, svarbus dalykas infekcijos prevencijai yra socialinių kontaktų atsiribojimas, tinkamas apsaugos priemonių vartojimas (kaukės ar respiratoriai, pirštinės) bei imuniteto stiprinimas. Tačiau ir saviizoliacija 100% neapsaugo nuo viruso, o tik sulėtina infekcijos plitimo mastus. Juk netgi lifto ore ar grįžus namo ant batų padų gali likti infekcijos pėdsakų. Todėl kontaktuoti su infekcija (didesnėje ar mažesnėje tikimybėje) gali bet kurios specialybės žmogus.
Prognozuojama, kad nemaža dalis visuomenės kontaktuos su COVID-19 infekcija, tačiau, laimei, netgi 60 - 70 % kontaktavusiųjų arba neturės jokių simptomų, arba sirgs lengva ligos forma. Kas pateks į minėtą „lengvesniąją“ grupę lemia:
- jaunesnis amžius;
- genetiniai veiksniai, nulėmę stipresnę sveikatą;
- imuniteto lygis. Stiprindami imunitetą galime padidinti šansus patekti į šią palankesniąją grupę.
Aptarsime psichologinius ir fiziologinius veiksnius, kurie gali veikti imunitetą.
1. Streso reguliavimas
Pats stresas nėra savaime neigiamas procesas, nes streso mechanizmas padeda organizmui prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Streso metu antinkščių sekretuojamas hormonas kortizolis į kraujotaką mobilizuoja maisto medžiagas (riebiąsias rūgštis, gliukozę) tam, kad būtų galimybė įveikti stresorių ar stresinę situaciją.
Jei stresas užsitęsia ilgai, ir jaučiamas padidėjęs nerimo lygis, tikslinga vartoti augalinius preparatus, mažinančius kortizolio aktyvumą, pvz. sukatžolės ar/ir gudobelės tinktūrą (po 1 ml. 2 kartus per dieną).
Šiuo laikotarpiu, norint papildomai nedidinti streso lygio rekomenduojama nepadauginti informacijos ir naujienų apie viruso plitimą. Patariama ypač gerai atsirinkti naujienų patikimumą ir netikėti gandais. Dozuoti net ir patikimų neigiamos informacijos (žinių, naujienų) įsisavinimą. Prieš miegą bent 2 valandas nežiūrėti televizoriaus ar kitais būdais „nevartoti“ žinių.Vietoj to rekomenduojama peržiūrėti senus albumus ar skaitmenines nuotraukas su maloniomis išvykomis, kelionėmis. Pozityvių vaizdų žiūrėjimas smegenyse aktyvuoja tokį smegenų elektrinių bangų aktyvumą - elektroencefalogramą (EEG), kuris gerai nuteikia, skatina atpalaiduojančių hormonų (beta endorfinų) gamybą smegenyse ir mažina streso lygį. Labai svarbu nepasiduoti agresijai, nepriekaištauti likimui ar visatai už išbandymus, nes daugelio pasaulyje vykstančių procesų mes negalime paaiškinti, nors jie gali turėti savo nematomą prasmę.
Tiesiog tokioje situacijoje pasistenkime pasielgti kiek galima racionaliau ir protingiau kaip suprantame bei imkimės priemonių ją įveikti. Tokiose situacijose praverčia rytų išmintis: ką norime ir galime keisti – keiskime, o ko negalime ar nenorime – priimkime ir pereikime tai. Toks požiūris sumažina nerimo lygį. Daug kam gali suteikti stiprybės meditacija, malda, dvasingumo puoselėjimas. Labai tinka raminantys pratimai: lėtas gilus kvėpavimas (diafragminis kvėpavimas), Jacobson raumenų atsipalaidavimo technika, kai paeiliui įtempiami tam tikros kūno dalies raumenys ir po to atpalaiduojami, taip apimant nuo galvos iki kojų.
2. Sveika mityba ir papildai
Ypač svarbu valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, kurie stiprina organizmo atsparumą. Verta paminėt naujausią Liping Cheng tyrimą, publikuotą 2020 m. vasario mėnesį žurnale „Preprints“, kuris parodė, kad citrusiniai vaisai (ypač apelsinai) turi unikalių savybių reguliuoti imunitetą. Būtent citrusuose esanti medžiaga hesperidinas ir blokuoja AKF2 receptorius taip stiprindama priešvirusinį imunitetą. Lietuvoje geras preparatas su hesperidinu Cantalin.
Taip pat ypač svarbus pakankamas vitamino C kiekis maiste. Šiuo metu virusų prevencijai rekomenduojama kasdien vartoti maisto produktų, turinčių daug vitamino C bei cinko, arba netgi papildus su šiais komponentais. Ypač vertas dėmesio imuniteto stiprinimui augalas Japoninis pelėvirkštis (Polygonum cuspidatum), kurio sudėtyje yra antioksidantas trans-resveratrolis (nereceptinis papildas) bei emodinas.
3. Miegas
Miegas ypač svarbus imunitetui ir viso organizmo regeneracijai. Šiuo periodu būtina miegoti ne mažiau 7-9 valandas per parą. Bent 1,5 val. prieš miegą nenaudoti kompiuterio, mobiliųjų telefonų, nes mėlyna šviesa žmogaus smegenyse slopina miego hormono melatonino gamybą.
4. Fizinis aktyvumas
Fizinio aktyvumo metu skatinamas organizmo “šlakų” – laisvųjų radikalų valymas, aktyvuojamas fermentas telomerazė, telomerų ilginimui ir organų regeneracijai, skatinamas imunitetas, slopinami uždegiminiai procesai. Bent 30 min. fizinio krūvio per dieną, 5 dienas per savaitę yra puikus “vitaminas” sveikatai.
5. Bendravimas
Saviizoliacija apriboja socialumą ir infekcijos plitimą, bet kartu turi ir savo trūkumų, nes apriboja bendravimą. Nepamirškite dažniau paskambinti savo artimiesiems, ypač kurie yra vyresnio amžiaus. Šiuo periodu ir virtualus bendravimas skatina teigiamas emocijas bei stiprina imunitetą.
Apibendrinant galima teigti, kad krizės ateina ir išeina, bei ši krizė su pandemija praeis. Nes po nakties išaušta nauja diena. Kiek ji paliks pasekmių priklauso tiek nuo medicinos, tiek ir nuo pačių žmonių sąmoningumo, mąstymo būdo ir pastangų.
Parengta pagal prof. dr. Danieliaus Serapino rekomendacijas
