2015-02-25 Ilgapirščiai sausį pasiraitojo rankoves – apvogta ketvirtadaliu daugiau būstų
Nors dalis šalies gyventojų dėl euro įvedimo dar iki metų pradžios suskubo išleisti stambesnes grynųjų pinigų sumas litais ir namuose jų nebelaiko, ilgapirščių tai neatbaidė – vagysčių iš gyvenamojo būsto skaičius šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, išaugo 24 proc. Policijos duomenimis, pirmąjį metų mėnesį užregistruota 319 vagysčių, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai skaičiuoja, kad klientams už sausį patirtus nuostolius dėl vagysčių iš gyvenamojo būsto bus išmokėta daugiau nei 48 tūkst. eurų.
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, bendras vagysčių iš butų ir namų skaičius per praėjusius metus taip pat šiek tiek išaugo – pernai įsilaužimų užfiksuota 2,4 proc. daugiau nei metais anksčiau. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, nors trečdalis tokių nusikaltimų yra išaiškinama, gyventojams dėl patirtų nuostolių bus išmokėta daugiau nei pusė milijono eurų išmokų.
„Dažniausiai vagys renkasi butus su medinėmis durimis arba lengvai iš išorės nuimama spynos apsauga, tačiau neretai gyventojai ir patys atveria duris nusikaltėliams, apsimetusiems įvairių tarnybų atstovais. Reikėtų būti budriems, įspėti vaikus ir vyresnio amžiaus artimuosius, kad šie neįsileistų į namus nepažįstamų asmenų“, – teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji specialistė Jelena Zuj.
Pasak draudimo ekspertų, namuose aptikus ilgapirščių apsilankymo požymių svarbiausia nepanikuoti ir imtis reikiamų priemonių, kurios padėtų policijos ir draudikų darbui.
„Rasti apvogtus namus – tikrai labai nemalonus siurprizas ar netgi sukrėtimas, tačiau taip atsitikus nereikėtų pamesti galvos“, – teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas. „Dažniausiai žmonės tokioje situacijoje iš karto puola į butą, apžiūrinėja kambarius, kilnoja daiktus ir taip neretai sunaikina vagišių paliktus pėdsakus, kurie gali būti labai svarbūs teisėsaugai atliekant tyrimą ir ieškant nusikaltėlių“.
Anot A. Pilčico, vagystės atveju pirmiausia privalu nedelsiant skambinti policijai ir laukti atvykstant pareigūnų. Taip pat kreiptis į kaimynus – beveik visuomet atsiranda pastebėjusių ar girdėjusių ką nors neįprasta, įsiminusių laiptinėje ar pro langą matytus įtartinus asmenis, automobilius. Aiškinantis nusikaltimą tokia informacija gali būti labai vertinga.
Jei įsilaužiama į nuo vagystės apdraustą būstą, jo savininkui svarbiausia nepamiršti apie įvykį laiku informuoti draudimo bendrovės. Jiems apie vagystę reikia pranešti nuo jos praėjus ne daugiau nei trims dienoms – jei informuojama žodžiu, ir ne daugiau nei savaitei – jei informuojama raštu. Tiesa, net jei būstas neapdraustas, įvykus vagystei, policiją kviesti būtina.
Draudimo ekspertas taip pat pataria saugoti brangesnių daiktų įsigijimo dokumentus – tai palengvina nuostolių įvertinimo ir atlyginimo procesą.
ERGO Baltijos šalyse
ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 162 mln. eurų. ERGO Baltijos šalyse klientams vidutiniškai apmokama žalų už 85 mln. eurų per metus. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 550 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.
Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.
Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“
BTA informacija