2021-12-13 Ekspertai pataria: kaip elgtis, jei automobilis ima slysti šlapiame kelyje
Dauguma vairuotojų yra patyrę, ką reiškia, kai automobilis pradeda slysti šlapiame kelyje. Tai viena pavojingiausių vairavimo situacijų, kurias ne visada pavyksta tinkamai suvaldyti dėl nepatyrimo arba dėl netinkamai įvertintos kelio būklės. Oro sąlygos turi daug įtakos sukibimui su kelio danga net ir važiuojant 50 km/val. greičiu. Draudikai ragina nepamiršti, kad rizika dar labiau padidėja nesilaikant greičio apribojimų ar pavėlavus pakeisti padangas, kurios kartais būna netinkamai sumontuotos. Vis dar pasitaiko atvejų, kai taupumo sumetimais ant tos pačios ašies sumontuojamos skirtingos padangos. Žinoma, dažnai patys vairuotojai nevengia rizikuoti ir nepasirenka saugaus greičio važiuodami slidžia kelio danga.
Viską lemia tinkamas važiavimo greitis ir trajektorija
Akvaplaningas – tai visiškas ar dalinis sukibimo praradimas, kurį sukelia vandens sluoksnis, atskiriantis judančios transporto priemonės padangas nuo kelio paviršiaus. Pasak „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, pirmoji ir pati svarbiausia priežastis, lemianti akvaplanavimą – greičio viršijimas. Grioveliai, esantys lengvųjų padangų protektoriuose, skirti išskaidyti tam tikrą dalį vandens. Kai automobilis dideliu greičiu įvažiuoja į balą, grioveliai nepajėgia susidoroti su vandeniu. Tokiu atveju, tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens plėvelė, kuri nulemia sukibimo praradimą. Pagrindinis dalykas, apsaugantis nuo tokio pavojaus – saugaus greičio pasirinkimas.
„Gjensidige“ draudimo bendrovės atstovė teigia, kad susidėvėjusios ar nepakankamai pripūstos padangos šlapiame kelio ruože praranda sukibimą su kelio danga net ir važiuojant 50 km/val. greičiu. Tuo tarpu naujos padangos sukibimą su kelio paviršiumi užtikrina važiuojant iki 100 km/val. greičiu. Optimalus greitis, pasirinktas atsižvelgiant į vandens kiekį kelyje, kelio dangos tolygumą, padangų tipą bei būklę, gali sumažinti akvaplaningo poveikį, o neretai ir visai jo išvengti. Vertėtų nepamiršti, kad įtakos tam turi ir automobilio masė bei kiti veiksniai.
V. Katilienė primena, kad važiavimo trajektorija yra ne mažiau svarbi nei tinkamas važiavimo greitis. Padangos daug efektyviau atstumia vandenį, kai automobilis važiuoja tolygiai, tiesia linija. Pastebėjus, kad kelio danga šlapia, būtina vengti keisti eismo juostas, lenkti, ir susilaikyti nuo greitų apvažiavimo manevrų, o posūkius reikėtų atlikti lėčiau nei įprastai.
Draudimo bendrovės ekspertė, pataria nuolat stebėti padangų būklę ir, esant būtinybei, jas pakeisti naujomis. Akvaplanavimui įtakos turi padangos protektoriaus gylis – kuo jis mažesnis, tuo mažiau bus išstumta iš padangos vandens. Susidėvėjusi padanga praranda savo efektyvumą, todėl negali garantuoti gero sukibimo su šlapia kelio danga. Naujos padangos neabejotinai padeda išvengti akvaplanavimo rizikos.
Ką daryti patekus į spąstus
Anot draudikės, kiekviena transporto priemonė akvaplaningo sąlygomis važiuoja skirtingai. Tai priklauso ir nuo vairavimo stiliaus, ir nuo padangų tipo. Ji pateikia keletą taisyklių, kurias būtina žinoti kiekvienam vairuotojui ir jomis vadovautis susidūrus su akvaplaningu.
Pajautus, kad automobilis pradeda „plaukioti“, reikia susilaikyti nuo vairo sukinėjimo ir stabdymo. Vandens plėvelė po ratais nėra tas pats, kas apledėjęs kelias ar suspaustas sniegas, todėl įprastiniai būdai, padedantys išvengti slydimo, bus neveiksmingi. Jei šioje akvaplaningo situacijoje pasuksite vairą, transporto priemonė staigiai truktelės į šoną ir pradės slysti. Taip pat nutiks ir paspaudus stabdžių pedalą.
V. Katilienė patikina, kad geriausias sprendimas norint išvengti akvaplaningo yra stabdyti varikliu ir nekeisti vairo padėties. Automobiliui pradėjus „plaukioti“ kelyje, reikia tučtuojau patraukti koją nuo akceleratoriaus ir pasistengti nedaryti staigių judesių. Tik, kai padangos vėl sukibs su kelio paviršiumi ir leis vairuotojui kontroliuoti transporto priemonę, galima toliau važiuoti optimaliu greičiu.
„Gjensidige“ atstovė atkreipia dėmesį, kad akvaplaningas dažniausiai tuo pačiu metu vyksta ne po visais ratais, o tik po vienu ar dviem. Kaip pavyzdį, ji pateikia automobilio įvažiavimą į balą viena puse. Tuomet tampa kaip niekad svarbu tvirtai išlaikyti ne tik vairą, bet ir ramybę. Toje pusėje, kuri atsidūrė baloje, pasipriešinimas stipriai padidėja ir jis gali pasukti automobilį ar netgi išmušti vairą iš rankų. Kita vertus, staigus stabdymas gali transporto priemonę pasukti visai kita kryptimi, t.y. ta, kurioje nėra vandens. Ten sukibimas žymiai geresnis, tačiau ten gali būti įvairios kliūtys – medis, stulpas ar kitas automobilis.
V. Katilienės įsitikinimu, veiksmų scenarijus yra vienodas – šlapiose vietose nevažiuoti per dideliu greičiu ir nestabdyti staigiai, kai viena automobilio pusė atsiduria ant šlapios dangos. Akvaplaningas gresia ir dviratėms transporto priemonėms, ypač greitkeliuose, kur dažnai būna vilkikų išmuštos „vėžės” ir kuriose dažnai būna susikaupusio vandens.
Draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims ragina prisiminti, kad automobiliui tapus nebevaldomu, vairuotojai privalo išlikti ramūs ir vengti impulsyvių sprendimų. Tai sukelia grėsmę visiems eismo dalyviams. Nors akvaplanavimas gali sukelti stresines situacijas, išlaikyta ramybė leidžia priimti teisingus sprendimus ir susidoroti su ekstremaliomis aplinkybėmis kelyje.
Parengta pagal ADB „Gjensidige“ informaciją