Draudimo bendrovės atkreipia vairuotojų dėmesį į netaisyklingai pervežamų krovinių daromus nuostolius
Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai taupumo sumetimais pritaiko savo lengvuosius automobilius stambių krovinių gabenimui, talpindami juos į automobilio saloną, bagažinę ar montuodami prie stogo. Draudimo įmonių atstovai pastebi, jog šis sprendimas galėtų atnešti vairuotojui nenumatytų finansinių nuostolių: netaisyklingai gabenant krovinius galima pažeisti kelių eismo taisykles, be to, išauga eismo įvykio tikimybė. Netvirtai primontuoti ar automobilio gabaritus viršijantys kroviniai kelia grėsmę ir kitiems eismo dalyviams, tad draudikai rekomenduoja atkreipti dėmesį į atitinkamą sveikatos, automobilio ir gabenamo turto saugumą.
Vairuotojų atsakomybės ir pareigos
Raimondas Bieliauskas, draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje atstovas, teigia, kad vasara stambiagabaričių daiktų transportavimas yra itin aktualus: daugelis važiuoja paatostogauti į sodybas ar kitus miestus, todėl su savimi vežasi ir didelės apimties objektų, kaip, pavyzdžiui, dviračiai ar irklentės.
R. Bieliauskas pastebi, kad lengvaisiais automobiliais dažnai yra vežamos lentos ir buitinė technika, o vasara, šalia to, pagausėja ir atostogautojų, kurie ant savo automobilių stogų ar pilnai neuždarytose bagažinėse gabena stambiagabaričius laisvalaikio objektus. „To priežastis – užmaršumas, atsiradusių papildomų gabaritų neįvertinimas, o pasekmės – nukenčiantis turtas arba sukelti eismo įvykiai“, – komentuoja draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
R. Bieliauskas nori atkreipti vairuotojų dėmesį į tai, jog taisyklingas krovinių gabenimas – tai ne tik atsakomybė, o ir Lietuvos kelių eismo taisyklėse (KET) apibrėžta pareiga.Lengvojo automobilio vairuotojas, gabendamas stambų objektą, turi tinkamai jį pritvirtinti, o be to, neviršyti leistinos transporto priemonės masės. Svarbu nepamiršti, jog vežamas krovinys privalo būti atitinkamai pažymėtas, jeigu kažkuria dalimi viršija transporto priemonės gabaritus. Lengvasis automobilis su kroviniu gali sverti iki 3,5 tonos, o krovinys negali trikdyti vairuojančiojo matomo lauko, bloginti automobilio stabilumo ar vilktis. „Svarbu ir tai, jog toks gabenimas nekeltų pavojaus eismo dalyvių saugumui, turtui, negadintų kelio, eismo reguliavimo įrenginių“, – Lietuvos kelių eismo taisykles komentuoja ERGO Lietuva atstovas.
Staigaus stabdymo metu išlėkusių objektų svoris padidėja
Pašnekovas papildo, jog siekiant, kad transporto priemonė išliktų stabili, svarbu krovinius išdėstyti tolygiai svorio atžvilgiu. Tai pat, ne ką mažiau svarbu sutartinai pažymėti dalis, kurios iš transporto priemonės šonų išsikišą bent truputį, o automobilio priekyje ir gale viršija metrą.
Anot R. Bieliausko, prikrauti automobilio saloną lentų, leidžiant joms išsikišti pro langus yra taip pat nesaugu, kaip ir bagažinėje vežti šaldytuvą, prie jo prikabinus dureles. Toks gabenimas ypatingai padidina nelaimingo atsitikimo tikimybę. Geriausias tokios situacijos sprendimo būdas – pasinaudoti priekaba, su kuria B kategorijos vairuotojams leidžiama vežti iki 750 kg svorio krovinius. Toks pasirinkimas žada sauguma, o taip pat, saugo nuo administracinės atsakomybės – bauda už netaisyklingą objektų transportavimą galėtų atsieiti iki keleto šimtų eurų.
Žinoma, baudos tikimybė, vežant nepritvirtintus objektus yra itin nedidelė, lyginant ją su sveikatai ir gyvybei keliamu pavojumi.
Transporto priemonei judant, jos viduje esantys objektai yra veikiami fizikos dėsniais remiamos kinetinės jėgos. Tarkime, kad automobilio, kuris važiuoja 50 km/val greičiu, gale guli paketas, sveriantis kilogramą. Atsitrenkus į stabilią kliūtį, paketas pradės lėkti pirmyn net 96 kg galia. ERGO Lietuva atstovas įspėja: „Belieka įsivaizduoti, kokias pasekmes sukeltų ne toks lengvas krovinys, o, tarkime, 20 kg sverianti nepritvirtinta komoda. Tikimybė tokiu atveju likti gyviems išties menka“.
Už nuostolius tenka susimokėti patiems vairuotojams
Neretai lengvųjų automobilių vairuotojai, neatsakingai gabendami krovinius, rizikuoja savo ir aplinkinių sveikata bei turtu. Pašnekovas teigia, kad tokioje situacijoje sveikatai ir gyvybei kylantis pavojus dažnai nėra įvertinamas, o apie turto apsauga vairuotojai taip pat per daug negalvoja, manydami, kad nuostolis galiausiai bus kompensuojamas draudimo bendrovės.
Tiesa, privalomasis, o kartu ir civilinės atsakomybės, draudimas kompensuoja žalą, kuria įvykio metu patyrė trečiasis asmuo, tačiau draudiko atstovas nori atkreipti dėmesį į tai, kad žala, padaryta kroviniui tokiu atveju nėra kompensuojama. Tarkime, jeigu ant stogo buvo gabenamas netaisyklingai primontuotas dviratis, kuris vėliau nukrito ir įsirėžė į kitą automobilį, draudimo bendrovė atlygins automobiliui padarytą žalą, tačiau nekompensuos dviračiui padarytos žalos. Be to, remiantis įstatymais, įvykio kaltininkui priklausantiems ar jo pervežamiems kroviniams padaryta žala nėra atlyginama. Kompensuojami tik tie nuostoliai, kurie buvo padaryti trečiojo asmens turtui.
Parengta pagal ERGO Insurance SE Lietuvos filialas informaciją