2022-10-13 Dėl neatidumo vairuojant atbulomis apgadinama net ketvirtadalis transporto priemonių
Neseniai atlikta eismo dalyvių apklausa atskleidė, kad vairuotojai per metus atbuline eiga nuvažiuoja apie 1,5 km. Draudimo bendrovių atstovai perspėja, jog neretai važiuojant atbulomis padaroma žala kitiems automobiliams. „Gjensidige“ duomenimis kas penktas automobilis apgadinamas važiuojant atbuline pavara. Vidutinė kompensacija už apgadintą transporto priemonę per pastaruosius kelerius metus išaugo net 24 proc. ir siekia 700 eurų.
Važiuoti atbuline eiga nėra paprasta, nes reikia turėti gerus vairavimo įgūdžius ir būti ypač atidiems. Anot draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, dažniausios vairuotojų daromos klaidos – skubėjimas, neatsargumas, neapsidarymas patikrinti, ar nėra kitų transporto priemonių ir žmonių.
Ji pastebi, kad vairuotojai, neseniai įgiję vairuotojo pažymėjimą, važiuodami atbuline pavara, yra gan atsakingi, tačiau labiau patyrusieji per daug savimi pasitiki ir praranda budrumą. Laimei, nuostoliai tokiu atveju nėra dideli, tačiau tokie įvykiai nėra malonūs. Pasitaiko, kad važiuojant atbuline eiga kliudomi pėstieji, kurie ne tik būna sužalojami, bet ir patiria emocinį sukrėtimą.
Draudimo bendrovės atstovės pabrėžia, kad dažniausiai nesėkmingai manevruojama atbulomis daugiabučių kiemuose, požeminėse stovėjimo aikštelėse bei parkavimo aikštelėse prie prekybos centrų ir biurų. Vasarą tokie incidentai nutinka prie vandens telkinių bei kurortinių miestų gatvėse. Ypač svarbu būti atsargiems ir dėmesingiems išvažinėjant atbuline eiga iš nuosavo ar daugiabučio namo kiemo į gatvę.
V. Katilienės teigimu žalos, kurias jų klientai patiria po tokių eismo įvykių, yra nedidelės. Apgadinami veidrodėliai, nubrėžiami dažai ar kartais įlenkiamas automobilio sparnas, durelės – tai dažniausiai pasitaikantys nuostoliai. Deja, jie būna žymiai didesni, kai atbuline eiga riedėdamas automobilis atsitrenkia su priekabos kabliu.
Draudimo specialistė primena, kad netinkamai ir netvarkingai sudėti daiktai automobilio salone gali tapti eismo nelaimės priežastimi. Bagažas transporto priemonėje turi būti sukrautas taip, kad netrukdytų vairuotojui stebėti eismo per galinį langą. Jei automobilis yra sedano tipo, tuomet ant galinės palangės geriausia nieko nedėti.
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad manevruojant atbuline eiga būtina stebėti aplinką ne tik per automobilio langus, bet veidrodėliuose. Ypač svarbu nepamiršti apie „akląsias zonas“, t.y. vietas, kai šalia važiuojantis automobilis tampa nematomas ir per šoninio vaizdo veidrodėlį, ir per šoninį langą. Vairuotojui abejojant dėl matomumo, patartina paprašyti savo pakeleivių ar net praeivių, kad padėtų saugiai išlaviruoti atbuline pavara.
Žalų ekspertė primena, kad naujesniuose automobiliuose įdiegtos elektroninės parkavimo sistemos itin praverčia važiuojant atbuline eiga. Būtent jos įspėja vairuotojams apie objektus, artėjančius prie automobilio, o tai sumažina susidūrimo riziką.
Draudikė teigia, kad žymiai daugiau dėmesingumo reikia tiems, kurie vairuoja skirtingų gabaritų transporto priemones arba turėjo mažesnį automobilį ir jį pakeitė į didesnį. Tokiais atvejais, važiuojant atbuline pavara padidėja rizika atsitrenkti į kitą objektą.
Draudimo bendrovės atstovė nori perspėti ir pėsčiuosius, kad šie būtų atsargesni. Matant, jog automobilis laviruoja atbuline eiga, geriau apeiti jį iš priekio, kitaip vairuotojas gali nepastebėti pėsčiojo ir jį partrenkti.
„Gjensidige“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net trečdalis vairuojančiųjų tikisi, kad kiti neviršys saugaus greičio. 15 proc. tyrimo dalyvių teigė norintys, jog kiti vairuotojai visada išlaikytų saugų atstumą.
Per 7 šių metų mėnesius „Gjensidige“ jau išmokėjo 11 mln. eurų kompensacijoms už nuostolius, kuriuos sukėlė vairuotojų privalomuoju draudimu apsidraudę klientai. Ši suma yra ketvirtadaliu didesnė, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. Beveik 70 proc. išmokų buvo apgadintų automobilių savininkams.
Parengta pagal ADB „Gjensidige“ informaciją