Straipsnio nuotrauka 2020-10-23

Darbai kelyje – susidūrimo su laukiniais gyvūnais rizika

Rudens vidurys – ko gero, vienas sunkesnių laikotarpių laukiniams gyvūnams: prasideda medžioklės sezonas, be to, ramybę trikdo greta buveinių vykdomi kelio darbai, o aplinką papildo nauji kelio ruožai – dar nepažįstamos gyvūnams kliūtys.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius paaiškina: kelių remonto ar asfaltavimo darbai, vykdomi netoli miško sutrikdo gyvūnų įpročius, kelia jiems stresą. Taip yra dėl to, kad procesas kelia didelį triukšmą, koreguoja eismą, be to, pripildo aplinką naujų kvapų.

Specialistas pasakoja: susidūrę su tokia situaciją laukiniai gyvūnai yra linkę migruoti į kitas buveines, todėl jose ne natūraliai išauga žvėrių kiekis. Įdomu, kad vykstant ilgos atkarpos remontui, kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, stirnos, sugeba rasti tinkamą perėją net ir judriame kelio ruože.

Miško žvėrys ne iš karto pripranta prie susidariusių aplinkybių – gamtininkas ragina vairuotojus remonto atkarpoje laikytis apibrėžtų greičio apribojimų.

Patys pavojingiausi žvėrys - kanopiniai

Remiantis draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis galima pastebėti, jog vidutiniškai kas antrame automobilio ir žvėries susidūrime dalyvauja būtent stirna. Apžvelgiant visų eismo įvykių suvestines, pastebima, jog automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimai yra itin retas atvejis, tačiau jo nuostoliai ypač dideli. Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė patikslina – vidutinė patirta žala siekia net 1 700 eurų, o kasko draudimo žalos vidurkis siekia vos 1 041 eurą.

Remiantis „Gjensidige“ bendrovės patirtimi – nuostoliai gali būti ir žymiai didesni. Pavyzdžiui, šiemet įvykęs krovininio automobilio ir elnio susidūrimas vairuotojui kainavo net 14 tūkst. eurų.

Gamtininkas S. Paltanavičius pastebi: daugiausia įtakos eismo įvykiuose turi kanopiniai miško žvėrys. Šie gyvūnai rudenį paprastai keičia savus įpročius: reikšmingai pagausėja jų būriai, todėl rytais, vakarais ir, netgi, naktimis žvėrys vaikšto į artimas maitinimosi vietas, todėl yra priversti kirsti važiuojamąją dalį.

Pašnekovas priduria: dar spalį taurieji gyvūnai rujoja, todėl yra itin aktyvūs bet kokiu paros metu, tad šiuo laikotarpiu reikėtų tikėtis juos sutikti net ir neįprastose vietose. Pirmojoje rudens pusėje elniai telkiasi į grupes po kelis ar net keliolika gyvūnų – vairuotojams reikėtų būti atsargiems. Jeigu važiuodami pamatėte kelią kertant vieną elnią, reikėtų tikėtis jų ir daugiau.

Rudens laikotarpiu Lietuvos keliuose pagausėja kiškių, lapių, bebrų ir ūdrų. S. Paltanavičius pastebi, jog šie gyvūnai paprastai nesukelia didelių nuosotolių vairuotojams, tačiau reikėtų būti atsakingiems už šių žvėrelių gyvybę. Na, o žmonėms ir transporto priemonėms daugiausiai žalos gali sukelti kanopiniai gyvūnai: briedžiai, elniai, stirnos, danieliai ir šernai.

Gamtininkas dalinasi, jog rudens pirmojoje pusėje žvėrių maitinimosi migravimai nėra labai aktyvūs, tačiau spalio mėnesio pabaigoje jie gerokai suintensyvėja: kanopinius miško gyvūnus, kertančius važiuojamąją dalį neretai galima sutikti net ir naktį.

Specialistas pastebi, jog šiandien sumažėjusi šernų populiacija eismo įvykių iš esmės nebesukelia.

Bandymas išvengti susidūrimo gali atnešti reikšmingą žalą

„Gjensidige“ atstovė V. Katilienė teigia, jog smulkesnių gyvūnų daroma žala automobiliui paprastai būna nedidelė. Susidūrus su kiškiu ar lape galėtų būti paveiktas automobilio bamperis, priekinės grotelės ar žibintai. Na, o eismo įvykiai, kuriuose dalyvauja briedis – nuostolingiausi. Tokių įvykių metu gali būti suskaldomos priekinės automobilio dalys, langai, stogas, pažeidžiamas variklis, be to, yra itin didelė tikimybė nukentėti ir žmogui.

Pašnekovė pastebi, jog neretai stambios avarijos įvyksta būtent tada, kai mažai patyręs vairuotojas siekia išvengti susidūrimo su žvėrimi. Tokia situacija neretai baigiasi automobilio nesuvaldymu: nuvažiuojama nuo kelio, apsiverčiama, įsirėžiama į medžius ar, netgi, įvažiuojama į priešingą eismo juostą.

Specialistė dalinasi, jog automobilių gamintojai, testuodami automobilio saugumą ir technines ypatybes taiko briedžio testą. Šio testo metu siekiama greitai važiuojant staiga apvažiuoti atsiradusią stambią kliūtį.

Stenkitės neišgąsdinti gyvūno

„Gjensidige“ draudimo bendrovės atstovė rekomenduoja vairuotojams laikytis visų saugumo normų: leistino atstumo, greičio, be to, nepamiršti, jog gyvūnai prasčiau suvokia jūsų greitį. Kelyje pastebėję gyvūną stenkitės sulėtėti arba visai sustoti ir luktelėti, kol jis kirs kelią. Taip pasielgę nesukelsite gyvūnui pakankamos panikos ir didelė tikimybė, kad jis ramiai pasitrauks į šalį, o nepuls nenuspėjamai blaškytis.

Išvenkite susidūrimo:
•    Įsivertinkite ir taikykite tinkamą važiavimo greitį;
•    Nepamirškite, jog žvėrys vargiai geba įvertinti jūsų greitį, o išgąsčio momentu yra linkę pasielgti nenumatytai;
•    Įsidėmėkite: gyvūnų srautai itin suaktyvėja prieš saulėtekį ir po saulėlydžio – šiuo paros metu reikėtų būti pastabesniems ir atsargesniems;
•    Venkite naudoti garso signalą – tai gali išgąsdinti gyvūną;
•    Išvydę gyvūną įsijunkite avarinius žibintus, sulėtėkite ir laukite, kol kelias atsilaisvins;
•    Nepamirškite, kad žvėrys dažnai juda grupėmis.

Deja, išvengti susidūrimo išvengti pavyksta ne kaskart. V. Katilienė primena, jog įvykus tokiam eismo įvykiui reikia likti susidūrimo vietoje, o apie sužalotą ar nugaišusį žvėrį – informuoti Bendrosios pagalbos centrą (numeriu 112) ir gamtos apsaugos pareigūnus. Norėdamas užregistruoti kasko draudžiamą įvykį, vairuotojas turėtų pranešti apie užregistruotą įvykį savo draudikui.

Parengta pagal ADB "Gjensidige" informaciją