2022-07-11 Būsto savininkai patiria vis daugiau nuostolių: ar įmanoma jų išvengti?
„Lietuvos draudimo“ duomenys atskleidžia, kad turintieji nuosavus būstus pirmąjį šių metų ketvirtį jau patyrė nuostolių, kurie viršijo 6 milijonus eurų. Būtent tokią sumą draudimo bendrovė išmokėjo savo klientams. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais ši suma buvo beveik 20 proc. mažesnė ir nesiekė 5 milijonų eurų. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės sumažinti arba išvengti nuostolių įsigyjantiems būsto draudimą.
Kasmet patiriami vis didesni nuostoliai
Būstų savininkų patiriami nuostoliai didėja jau penktus metus iš eilės. Kasmet fiksuojami nauji rekordai. Jų galima būtų išvengti, jei klientai, besidraudžiantys savo nekilnojamąjį turtą, įsigilintų į tam tikrus aspektus. Tai ypač aktualu pirmą kartą įsigijusiems nuosavus namus.
„Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis teigia, kad 2020 metais buvo fiksuota 15 milijonų eurų žala, kurią patyrė turintieji nuosavą būstą. Praėjusiais metais ši suma viršijo 18 milijonų eurų. Draudimo specialistas pabrėžia, kad kiekvienam norinčiam apsaugoti savo namus ir apsidrausti būstą, reikia tinkamai įsivertinti rizikas.
Patartina numatyti galimus nuostolius
Anot A. Juodeikio, svarbiausia žinoti, ar draudžiamas pagrindinis nekilnojamasis turtas, kuriame gyvenama, ar antrieji namai, pavyzdžiui, sodyba ar vasarnamis. Pirmuoju atveju, tai yra namai, kuriuose gyvenama bent 9 mėnesius per metus. „Lietuvos draudimo“ atstovas pabrėžia, kad svarbu nustatyti nekilnojamojo turto vertę bei pastato, buto, namų atkūrimo vertes.
Draudžiant namus, būtina aiškiai žinoti, kokia apsauga reikalinga. Būsto draudimai yra gana lankstūs, bet ekspertas perspėja, kad nėra tokio draudimo, kuris apsaugotų nuo visko. Galima apdrausti tam tikras pastatų dalis arba įtraukti ir namų turto apsaugą. Verta prisiminti, kad didžiausius nuostolius sukelia gaisras, užliejimai vandeniu, vagystės ir net stichinės nelaimės. Gyventojai, kurie renkasi visapusišką draudimą, gali jaustis ramūs – nelaimės atveju didžiulių nuostolių pavyks išvengti.
A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad dėl gamtinių stichijų bendra suma išmokėta „Lietuvos draudimo“ klientams siekė daugiau nei 4 milijonų eurų. Šiais metais per pirmuosius tris mėnesius dėl stichinių nelaimių gyventojai patyrė daugiau nei 2 milijonus nuostolių.
Draudimo ribojimai ir papildomos apsaugos
Draudimo ekspertas kiekvienam besidraudžiančiam siūlo pasidomėti, kokie yra įvairių gamtos padarinių ribojimai, pavyzdžiui, vėjo greičiui ar snygio storiui. Be priežiūros paliktas gaisro šaltinis – žvakė, lygintuvas bei kiti prietaisai – gali turėti įtakos kompensacijos išmokėjimui. Tai svarbu, nes ne visais atvejais nuostoliai bus padengiami net ir pasirinkus visapusišką apsaugą.
Kiekviena draudimo bendrovė turi vadinamuosius nedraudžiamuosius įvykius ir jie gali skirtis kiekvienoje iš jų. Statybininkų klaidos, pelėsis ar ilgalaikis gamtos poveikis išorinėms pastato konstrukcijoms – visa tai nedraudžiamųjų įvykių pavyzdžiai.
A. Juodeikis pabrėžia, kad draudžiantis būstą, kai vykdoma daugiabučio renovacija ar buto rekonstrukcija, draudimo sąlygos būna griežtesnės. Esant tokiai situacijai apsauga taikoma tik nuo ugnies ir gamtinių stichijų. Svarbu draudimo išmokas išnaudoti tinkamai, nes vėliau nutikus analogiškai nelaimei – kompensacija gali nebepriklausyti. Pavyzdžiui, jei yra įrengimo ar konstrukcijų defektų, „Lietuvos draudimo“ klientai kompensacijas už sugadintą apdailą ar namų turtą gaus tik kas 4 metus. Tokiu atveju, patartina kreiptis į specialistus, kurie galėtų pašalinti konstrukcinius ar technologinius trūkumus, kad tokie atvejai nebepasikartotų.
Ekspertas taip pat primena, kad mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams ir kitiems prietaisams, galima įsigyti papildomą apsaugą, kuri galiotų ne tik nuostoliams dėl standartinių rizikų, bet ir nuo sudaužymo, netyčinio apliejimo vandeniu ir pan.
Svarbi informacija dėl civilinio draudimo
„Lietuvos draudimo“ atstovas primena, kad civilinės atsakomybės draudimas suteikia papildomą apsaugą. Tai ypač aktualu turintiems kaimynus ir gyvenantiems daugiabučiuose. Civilinės atsakomybės apsauga praverčia, kai užliejamas butas. Tokie atvejai gana dažni ir pridaro nuostolių tiek buto savininkams, tiek kaimynams.
2021 m. kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl užliejimo, viršijo 6 milijonus eurų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Lietuvos draudimas“ išmokoms dėl užliejimų jau skyrė apie 2 milijonus eurų. Pasak A. Juodeikio, civilinė atsakomybė suteikia apsaugą nuo gaisro, taip pat ir žiemą, jei nuo nuosavo namo nukritęs sniegas apgadintų aplinkinių nuosavybę.
Civilinės atsakomybės draudimas gali praversti turintiems vaikų ar augintinių, jei jie apgadintų turtą tretiesiems asmenims. Dažniausiai tai nutinka važiuojant dviračiu, elektriniu paspirtuku ar dėl neatsargumo prabangiose parduotuvėse. Šis draudimas apsaugo visus šeimos narius šalies teritorijoje ar net atostogaujant užsienyje, jei pasirenkamas teritorijos išplėtimas.
Parengta pagal AB „Lietuvos draudimas“ informaciją