2021-06-01 1 iš 5 Lietuvos gyventojų namuose neturi dūmų detektoriaus, o gesintuvą turi kas antras
Praėjo jau treji metai nuo tada, kai įsigaliojo reikalavimas būstuose įsimontuoti autonominius dūmų detektorius, tačiau lietuviai vis dar abejingi šiam prietaisui. Draudimo bendrovės „If“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 20% šalies gyventojų namie visai neturi dūmų detektoriaus, o 15% naudojasi juo netinkamai.
Surinkti duomenys taip pat rodo ir kitų gaisro prevencijos priemonių stygių namuose: 46% apklaustųjų neturi smalkių detektoriaus, o net 52% ir gesintuvo.
Nerimą kelia abejingumas
Draudimo bendrovės „If“ privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius teigia, jog didelė dalis Lietuvos gyventojų nesuvokia, kokių nuostolių gali atnešti gaisras ir tai kelia nerimą.
Tyrimas atskleidžia, kad prietaisais mažiausiai rūpinasi Lietuvos didmiesčių gyventojai – Vilniuje dūmų detektoriaus neturi kas ketvirtas gyventojas, o kaimo vietovėse – tik kas šeštas ar septintas.
Panašios išvados matosi ir smalkių detektorių bei gesintuvų suvestinėje – anglies monoksido detektorių namie turi 56% regionų ir 50% didmiesčių gyventojų. Gesintuvais, atitinkamai, yra pasirūpinę apie 52% kaimų ir 42% didmiesčių gyventojų.
Detektorius reikalingas visiems
T. Sinkevičius dalinasi, kad neretai susiduria su nuomone, kad anglies monoksido detektorius ir gesintuvas yra svarbus tik vienbučiuose namuose, šildomuose krosnimi, židiniu ar dujiniu šildytuvu. Anaiptol, tai nėra tiesa – remiantis bendrovės tyrimu net pusė gaisrų kyla būtent daugiabučiuose, dažnai dėl elektros sistemos gedimo. Anglies monoksido detektorius gali perspėti apie žmogui nuodingas nepastebimas dujas, o gesintuvas – padėti išsaugoti savo turtą nelaimės atveju.
Ekspertas skatina pasirūpinti ir turto draudimu – nelaimės atveju draudimo bendrovė būtų įpareigota atlyginti patirtą žalą. Be abejo, emocinės daikto vertės grąžinti neįmanoma, tačiau draudimas padėtų jaustis saugiam finansiškai.
Specialistas taip pat priduria, jog svarbu ne tik įsigyti pagalbinius prietaisus, bet ir tinkamai jais rūpintis.
Išsikrovusi detektoriaus baterija
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas, Aurelijus Česūnas, ragina bent kartą metuose, o dar geriau – kas kelis mėnesius patikrinti, ar prietaisai tinkamai veikia, ar neturi defektų, pažeidimų – tokią praktiką reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (BGST).
A. Česūnas dalinasi, jog dažniausiai pasitaikanti problema – išsikrovusios prietaiso baterijos. Žinoma, prieš išsikraudamas detektorius perspėja gyventojus signalu, tačiau specialistas teigia, jog neretai su išsikrovusia baterija susidūrę gyventojai tiesiog nukabina prietaisą.
Išgirdęs autonominio dūmų detektoriaus perspėjamąjį signalą, būsto gyventojas turėtų pasikeisti bateriją. Parduotuvėse paprastai galima rasti „Long life“ arba paprastų baterijų, kurios tarnaus metus ar porą. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokią bateriją naudoti prašo prietaiso gamintojas.
Estai ir latviai į situaciją žiūri atsakingiau
Nuo 2018 iki 2020 metų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas Lietuvoje užfiksavo net 527 neatliktos gesintuvų patikros pažeidimus – tai yra apie 2% visų užfiksuotų BGST pažeidimų.
A. Česūnas atkreipia dėmesį, jog pareigūnai tikrina tik I-III grupės objektuose laikomus gesintuvus. 2020 metais buvo atlikta ir gyventojų būstų patikra, kurios metu paaiškėjo, jog autonominius dūmų detektorius namuose turėjo tik 5254 iš 8711 gyventojų.
Analogiška apklausa buvo atlikta ir kitose Baltijos šalyse. Paaiškėjo, jog Latvijoje dūmų detektoriaus neturi 12% šalies gyventojų, o Estijoje – vos 5%. Šių šalių gyventojai taip pat dažniau rūpinasi ir prietaisų būkle.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą visose Baltijos šalyse draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliko „KOG institutas“. Apklausoje dalyvavo 3000 respondentų.
Parengta pagal If P&C Insurance AS filialo informaciją